2009 m. gegužės 5 d., antradienis

GERESNE POSTILE
Rolandas Kausas
Anomis dienomis, dešimt mergaičių, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo protingos, t.y., labai gerai mokėsi mokykloje ir, šokiams pasibaigus, jas visada kas nors norėdavo palydėti namo. Tos mergaitės aktyviai dalyvavo visuomeninėj veikloj, lankė šokių ratelį ir rimtai ruošėsi studijuoti biznio vadybą arba teisę. Jų nuotraukos kabėjo mokyklos garbės lentoj ir nieks neabejojo, kad joms priklauso tautos ateitis.
Likusios penkios mergaitės buvo paikos, t.y., mokytojos, prieš atiduodamos jų rašomuosius darbus, giliai atsidusdavo. Joms pabandžius įsiterpti į pokalbį, visi atsimindavo turį svarbių reikalų ir pasitraukdavo. Paikosios dažniausiai susigūžusios stovėdavo mokyklos koridoriaus kampe, prieblandoj, ir tyliai, kad niekam neužkliūtų, tarpusavyje šnabždėdavosi. Berniukai į jas žiūrėdavo su panieka arba, geriausiu atveju, ju nepastebėdavo.
Taigi, protingosios mergaitės kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Skautų stovykloj jos dar ne tokių dalykų buvo išmokę. Pavyzdžiui, kaip užsikurti laužą lietuj lyjant arba kaip taisyklingai žygiuoti, kad kuo ilgiau nepavargtum.
Paikosios gi, buvo taip susijaudinę ir sunerimę, kad tik ko ne taip nepadarius, kad joms net į galvą nešovė apsirūpinti papildoma alyvos porcija. Vietoj to, pirmą kartą savo gyvenime, jos leido sau pagalvoti, kad, galbūt, kažkas, pokylio metu jas pakvies šokti! O gal netgi jas pašnekins ir pasiūlys taurę limonado. O ką tada reiks daryti?! Paikosioms mergaitėms net kvapą gniaužė apie tai pagalvojus ir jos nejučia dangstėsi delniukais burnas, lyg būtų šnekinamos ir vaišinamos jau dabar.
Istorija šioje vietoje gerokai susipainioja. Pradžioje mums buvo pasakyta, kad mergaitės ėjo jaunikio pasitikti, tačiau čia pat, tas pats pasakotojas, nei kiek neparaudęs, mums aiškina, kad mergaitės sumigo. Galbūt jos sirgo somnambulizmu ir naktį vaikščiodavo stogais, bet mes nieku gyvu negalėtume patikėti, kad protingosios mergaitės būtų turėję tokių didelių netobulumų. Juodai baltų tekstų autoriai niekada nepadarytų tokios klaidos. Antra vertus, visiškai nesunku būtų patikėti, kad paikosios mergaitės turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi, galbūt, pasakotojas čia stengiasi būti diskretiškas arba, paprasčiausiai, yra šiek tiek išsiblaškęs, o gal net įsimylėjęs. Juk niekas nerašo apie mergaites nei iš šio, nei iš to.
Kaip ten bebūtų, mes tas mergaites paseksime ir pažiūrėsime, kas nutiko vėliau.
O jos, kiek prieš miegą pasišnekėję, sumigo. Teisingiau būtų pasakyti, kad šnekėjosi tik protingosios. Paikųjų jos beveik net nepastebėjo, t.y. stengėsi būti mandagios, nes, šiaip ar taip, buvo tolimos giminaitės. Paikosioms, tačiau, pilnai užteko būti šalia protingųjų ir gerte gerti anų džiugų čiauškėjimą apie berniukus, kaip akivaizdžiai po kelnėm sukieteja jų varpa, kai protingosios apžergia motociklus ir krūtinėmis prisiglaudžia prie jų nugarų ir apie tai, kaip senbernis fizikos mokytojas, pravarde Zuikis, vis pasilieka po pamokų kai kurias dvyliktokes ir tada jie "kartoja kursą".
Skurdžios nuotrūpos iš kino filmų ir perskaitytų knygų nė iš tolo negalėjo prilygti tai informacijai, kuri čia buvo patiekiama ir paikosios, tokios dovanos nė iš tolo nesitikėję, buvo protingosioms nepaprastai dėkingos. Žinoma, jos garsiai to nepasakė, nes kas jos tokios, kad jų būtų klausoma. Mergaitės jau buvo pripratę viską laikyti savo širdelėse, kad nebūtų skaudžiai užgautos ir joms atrodė, kad tokia situacija yra visiškai teisinga - protingi ir gražūs gauna viską ir su kaupu pirmieji, o tokie nevykėliai kaip jos, o jos tikrai žinojo, kad tokios yra, nes joms ne kartą buvo pasakyta, pasitenkina likučiais.
Jaunikis, visai atvirkščiai negu mūsų kraštuose, vėlavo. Vakaras buvo šiltas ir vėlyvas, paukščiai seniai sumigę ir tik dangaus žvaigždės ruošės kasnaktiniams grožio karalienės rinkimams. Mergaičių pokalbiai blėso, jos sugulė ant vis dar šiltos žemės ir įsistebeilijo dangun. Pilnos vakaro pažadų širdys aprimo, dangaus žvaigždžių pastovus ir nesikeičiantis tikrumas atvedė ramybę, o paskui ir miegą.
Iš pasakojimo galime suprasti, kad jaunikis buvo nepaprastai svarbus ir įtakingas asmuo, savo rankose laikąs visų kitų likimus ir vienu žodžiu galįs pakeisti dabartį. Jis garsėjo gerais darbais ir meile nuskriaustiesiems bei mažutėliams. Taigi, vestuvių puota turėjo būti nepaprasta.
Tuo tarpu miegas, kuris buvo beveik toks pat galingas kaip ir minėtasis jaunikis, sekė mergaitėms savo pasakas. Išmintingosios gavo dovanų sapnus apie ilgas kopėčias viršun ir pakeliui pasitaikančius kliuvinius. Jos turėjo nustumti žemyn kliūtis, tačiau rankos staiga apsunko ir protingosios mergaitės negalėjo jų pakelti. Taip pat apsunko ir kojos, rodes, kad jos niekad negalės pasiekti debesyse paskendusio viršaus.
Paikosios, apžergę motociklus ir iš visų jėgų prisiglaudę prie raumeningų mokyklos berniukų nugarų, lėkė gatvėmis. Vėjas plaikstė jų plaukus ir mergaitės vis bandė kaip nors pamatyti, ar jau sukietejusios motociklą vairuojančiųjų varpos. Jos vis labiau spaudėsi prie berniukų nugarų ir dar niekad nepatirtas saldus jausmas plėtėsi visu kunu. Staiga, labai netikėtai, motociklistai atsigręžė ir pasakė:
- Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!
Protingosios tuo metu pajuto, kad nebegali išsilaikyti ant kopėčių ir pradėjo kristi žemyn. Visai prie žemės, bet dar jos nepasiekus, jos taip pat išgirdo balsą, skelbiantį apie jaunikio atėjimą.
Šauksmo išbudintos, paikosios mergaitės, rado savo rankas beliečiancias kuna. Tai buvo nauja patirtis. Jos, greit susitvarkę, kūnuose vis tebejausdamos saldųjį pasitenkinimo jausmą, pašoko nuo žemės. Pabėgę nuo miego, pašoko ir protingosios ir taisėsi žibintus. Ir tik dabar, galutinai išsivadavę iš išdykėlio miego glėbio, paikosios mergaitės susivokė nepasiėmusios induose alyvos atsargai. Giliai atsidusę ir pažiūrėję į žvaigždžių šviesos nutviekstą dangų pagalvojo, kad norėtų atgal į sapną. Tuo metu protingosios susikaupę, kad nei vienas lašelis nenubėgtų pro šalį, pylė alyvą į savo žibintus.
Likusiu mergaiciu alyva baigėsi, žibintai geso. Eilinį vakarą, paikosios griuvinėdamos būtų pasiekę namus tamsoje. Jos buvo pripratę prie panašių atsitikimų ir žinojo, kad už savo kvailumą turi mokėti, bet šįvakar, kiek pabuvę šalia išmintingųjų, slapčia vylėsi įgave šiokių tokių privilegijų ir atrado savyje drąsos I jas kreiptis:
- Prašau, duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gesta. Jau tardamos paskutinius žodžius, savęs susigėdo ir norėjo kone skradžiai žemėn prasmegti. Kas jos tokios, kad joms reikėtų duoti alyvos! Kvailos ir niekam tikę, pagalbos nevertos, taip joms ir reikia. Ir iš tikro. Galutinai atsikratę slogaus sapno likučių, protingosios mergaitės atsakė:
- Kad kartais nepristigtų ir mums ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite. Protingųjų rankos ir kojos vėl buvo lengvos ir jokia kliūtis nebūtų jų sulaikiusi pasitikti tokio įžymaus svečio. Tuo labiau tos nevykę giminaitės. Ir kam jos išvis nusprendė dalyvauti ceremonijoje? Geriau būtų sėdėję namie. Atvirai pasakius, protingosios nenorėjo būti pastebėtos kartu su paikosiomis, tai galėjo pakenkti jų prestižui mokykloje.
Nuovokesni skaitytojai jau turbūt susivokė, kad tokiu metu parduotuvės jau buvo uždarytos ir protingosios mergaitės pasiūlė tik tam, kad atsikratytų paikųjų. Įdomiausia yra tai, kad paikosios irgi puikiai žinojo parduotuvės darbo valandas. Tačiau jos bet kokia kaina norėjo priklausyti, dalyvauti tam, iš šalies žiūrint, žiauriam žaidime, netgi savo galutinio pažeminimo kaina ir, siunčiamos parduotuvėn, kurią žinojo esant uždarytą, išbarstyti paskutinius savo orumo likučius. Eidamos jos tylėjo ir tik žvaigždės sekė jų taką, krupteldamos kiekvieną kartą mergaitėms suklupus ar atsitrenkus vienai į kitą.
Protingosios mergaitės, tuo tarpu, prisipildė savo žibintus atsinešta alyva ir kruopščiai nusišluostė rankas į jau iškritusią rasą. Ir pačiu laiku. Su savo pulku pasirodęs jaunikis apgaubė jas šurmuliu ir vyrišku dėmesiu. Niekas net nepastebėjo, kad trūksta penkių paikųjų. Aiman. Kaip visada.
Ir durys buvo uždarytos.
Vėliau, lydimos nevilties ir visiško savim nepasitikėjimo, atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis:
- Gerbiamasis, atidaryk, čia mes! Šauktukas čia padėtas tik todėl, kad taip liepia anas pasakotojas. Labai abejotina, kad tos mergaitės dar būtų turėję vidinės jėgos garsiai ištarti žodį. Juo labiau kažko pareikalauti, pasakydamos tą svarbųjį "mes". Garsas labiau panašėjo į aimaną. Mergaitės pakeliui buvo visiškai pametę save.
Jaunikiui, puotos šurmuly tik per stebuklą išgirdus paikąsias, situacijos įvertinimui prireikė akimirkos. Mergaičių nenuovokumas ir nesugebėjimas tinkamai išreikšti pagarbos jį lengvai suerzino:
- Iš tiesų sakau jums, aš jūsų nepažįstu.
Jis tikrai nebūtų jų pažinęs, net jei būtų pravėręs duris.
Dabar, kai apsiniaukusiam danguj pasislėpė žvaigždės, paikųjų mergaičių širdeles apgaubė tamsa ir ten nebeliko nieko. Net nevilties, atvedusios jas prie durų. Net ištikimosios palydovės savigraužos. Mergaitės įsistebeilijo į savo purvinus vestuvinius batelius…
Iš ryto jaunikis su visa savo palyda traukė prie ežero maudytis. Jie linksmai šurmuliavo, dalinosi praeitos nakties įspūdžiais ir iš susivėlusių galvų traukė šiaudus. Ant kranto vestuvininkai rado kruopščiai nuvalytus, puošnius, kažkur matytus batelius. Linksma kompanija greit sumojo, kad gali iš radinio pasidaryti pramogą ir suvaidino Pelenės istoriją - jaunikis vaikštinėjo nuo mergaitės prie mergaitės ir prašė ju batelius pasimatuoti. Krykštavimui nebuvo galo. O paskui batelius paleido ežeran, kur jie, prisisėmę vandens, galų gale paskendo.
Teko girdėti, kad jaunikis vėliau atidavė savo gyvybę už kitus.
Protingosios mergaitės, karts nuo karto išsikrapštydamos iš šukuosenų šiaudus, nieko nebodamos kopė karjeros laiptais aukštyn. Nes jos buvo protingos.
Žvaigždės, kiek paliudėję, vėl pradėjo ruošti grožio konkursus.

21 komentaras:

Anonimiškas rašė...

chm, o ar taip panasiai ir pamokslaudavote pries isejima?

Mūsų durys rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Mūsų durys rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Mūsų durys rašė...

„Pilnos vakaro pažadų širdys aprimo, dangaus žvaigždžių pastovus ir nesikeičiantis tikrumas atvedė ramybę, o paskui ir miegą.“ Labai grazu nereikia net lakstingalu.

Anonimiškas rašė...

cia kaip sventas rastas, be paaiskinimu labai sunku suvokti,nors gal as is tu paikuju

rolandas kausas rašė...

aciu kad skaitot, kas neaisku, prasom klausti, atsakysiu kiek pajegsiu

Mūsų durys rašė...

gerb. Garbetroska:) labai grazios jusu skaidres,ypac jei darete pats.Prasom deti daug.Su laiku galit prie skaidriu prideti ir muzikos.Juk kai pagauni auksine zuvele visada norai dideli:)

Anonimiškas rašė...

o tas fizikos mokytojas Zuikis juk dabar desto informatika.Gal negerai,kad paviesinote tokius faktus apie ji ir dvyliktokias?

Anonimiškas rašė...

o ka cia blogo iziurejote :)

Anonimiškas rašė...

Zuikis tik „ „kartoja kursa““ ,ir jis vedes, ir turi vaiku :) Tai yra seksualinis priekabiavimas, nors jis gal patinka abiem pusem.:)

Anonimiškas rašė...

jus su tais reGEJAS ,meGEJAS atsargiai, tie kas jusu nepazista apie buvusi kuniga gali pagalvoti ...:)

Anonimiškas rašė...

gal tik puse kunigu meGejai, kiti heteroseksualai, kiek man zinoma

rolandas kausas rašė...

matyti, kad pazistate Siaulius ir jos zverelius:). Gal nors duokite uzuomina kas esate.

Anonimiškas rašė...

Rolandai mielas, as nenoriu isgasdinti tavo sveciu,nes mano veidas susiraukes ir truksta jau visu dantu

Anonimiškas rašė...

Liudnai zvelgia mano akys i tave,zilagalvi,bet isdykusi vaikeli.Na sakyk,kodel tu nuklydai i Amerika i nuodeminga kelia?

Anonimiškas rašė...

Ikliuvo cia karta Rolando tinkluos,grazuole Undine is velnio peklos.Ir tare Rolandas: „O mano miela, labai tave myliu.Buk mano zmona“

Anonimiškas rašė...

Tu nieko nezinai ir nematai.Prie vandenyno palme tu kramtai.Blakstienos susiglaudzia kaip krantai ir dingsta Vevirse tu sypsaisi kaltai.
(Onute pagal A.Bernota)

Anonimiškas rašė...

jz: kaip noreciau sutikti Rolanda! mie: prie Satenu lauku. noe: ir isgirsti bent viena... jz: bet meilu zodeli. visos trys:is jaunystes laiku :)))

Anonimiškas rašė...

vaikine, as Siauliu nepazistu,kur eglynai ten vilkai,kur mokykla ten zuikiai.Tikriausiai ne vienoje mokykloje fizika desto Zuikis.Apgailestaujau,kad nuvyliau.

rolandas kausas rašė...

pagalvojau gal koks pazistamas ar siaip zinanis ta mokykla, kaip nors isgyvensiu :)

Anushka rašė...

Laukiam laukiam naujo opuso