Apie šūdvabalį ir Sizifą

 Istablišmento pastangos įrodyt teisėtai išrinkto prezidento Trump kolaboravimą su bolševikais primena Adomo ir Ievos nuodėmę danguje, ant kurios pastatyta Katalikų Bažnyčia. Šiandien mes žinom, kad tokie asmenys,  Adomas su Ieva, neegzistavo. Panašiai yra ir su Trump kolaboravimu, kurį jau kone du metai vis bando įrodyti istablišmentas. Sizifo tai  darbas-  įrodyt neegzistuojančius dalykus. Nebent labai norėtum tikėti: Jeigu vis dar tiria, matyt kažką turi.

 Juolab kai paaiškėja kad visa turima kaltinamoji informacija, ant kurios pastatytas tyrimo procesas-per tarpininkus užsakyta, nupirkta H. Clinton (už $12 milijonų , iš tų pačių bolševikų), ir paleista pasaulin via fake news. Istablišmento veikla nebuvo jau tokia beprasmė. Nuo vilko ant meškos, taip sakant. Kolaboravimo su bolševikais faktas kaip ant delno. Gerai suorganizuotas, veikiantis valstybė valstybėj principu. Istablišmentas nėra pratęs bėgt žemyn, juolab būt vejamas iš paskos užsispyrusių faktų. Taigi, kad būtų lengviau, užsiima horizontalią poziciją, dabar jau ridenant rutulį be aiškios krypties, juo mintant ir į jį dedant kiaušinius, idant veikla nenutrūktų. Kantriai kenčiant šūdinų rankų kvapą, nes tik riedulį paleidus, gyvenimas nebetenka prasmės. Mėšlas tampa ridentojo dalimi. Liūdna žiūrėt ir į kampą save užsispietusius demokratus, nes ridenimas tapo partijos programa, išlaužta iš piršto, bet tvirta kaip plienas, kuri skambėtų maždaug taip: tot kto nosit Adidas, zavtra rodinu prodast. Pastarąja demokratai, matyt, ir bandys nukaut Trump 2020 rinkimuose.

Tuo tarpu Amerikos prezidentas, pats to nesuprasdamas, ir toliau griauna nusistovėjusį įsitikinimą, kad be profesionalų politikų nieks kitas pasaulio reikalų  neišspręs. Taigi IVY lygos išauklėti berniukai, vieninteliai žiną kaip elgtis ir kur tą rutulį stumt, sprendžiant pagal neapykantos lygį prezidentui, triedžia į kelnes: profesionalas politikas, jau ir taip be šalia pridėto keiksmo stokojantis turinio, pasirodo visai net nėra reikalingas. Ypač kai visuotinė pasaulio tvarka yra atsidūrusi posūkio taške ir reikia out of the box sprendimų, o profesionalų baimė išlįsti iš burbulo-nenugalima.

Trump, išjudinęs iš mirties taško Izraelio, Irano ir Šiaurės Korėjos reikalus, silpnumo valandėlei užpuolus, naiviai ( kvailys, geriau dalintųsi rūpestėliais lovoj su Melanija), pasiskundė Putinui apie istablišmento be pertraukos skleidžiamą tvaiką, (nusisamdžius FBI). Tai kas, kad tai teisybė. Gerai kad čia pareina įspūdingi ekonominiai šalies duomenys ir Trump keliasi nuo terapinės sofkutės: kur čia nepasigirsi. Ši liūdna mėšlo stumdytojams žinia palydima šiurpios statistikos: amerikiečiams labiausiai rūpi šalies ekonomika, t.y. (koks siurprizas), savo pačių gerbūvis. Tuo tarpu tirpstančių gerbėju gretas, (mėlynoji banga), kai kurie būsimi demokratų į prezidentus kandidatai, tarsi ką tik grįžę iš Marso, bando pastiprint žinia, kad reiktų kelt mokesčius (Nancy Pelosi). Toks yra realybės supratimas, kai sudedi visus kiaušinius į, ir diena iš dienos matai prieš save tik… tą patį nugleizotą rutulį. Sapnas apie nepakeičiamumą ir reikalingumą kaip ir baigės, o atsibust baisu ir nesinori.

Idomu yra stebėt ir istablišmento, įskaitant demokratus, susirūpinimą bolševikais ir jų veiklą. Šaltojo karo metu demokratai dare viską, kad sutrukdytų prezidentui Reagan spausti raudonuosius į kampą: boikotuojant Strateginę Gynybos Iniciatyvą, palaikant sovietų inicijuotą branduolinio ginklavimosi užšaldymą, prieštaraujant gynybinių branduolinių raketų dislokavimui Vakarų Europoje. Tą litaniją galėtų vainikuoti pasipiktinimas, (tik tu jų neužpykink), Reigan raginimu nugriauti Berlyno sieną. Demokratų spykeris Jim Wright oficialiai raginimą pavadino “sugadintą galimybę dviejų šalių santykiuose įvykti dramatiškam lūžiui”. Demokratai suokalbiškai tylėjo, Obamai veidmainiškai sulaužant susitarimą su Čekija ir Lenkija ten dislokuoti gynybines raketas, palikus partnerius likimo valiai. Vien tam kad įtiktų Maskvai. Šnekėdamas į užmirštą išjungti mikrofoną, maždaug taip pažadėjo Putinui- Kai tik pasibaigs rinkimai, brolau. Tada tai pabendradarbiausim. Ir taip raudonieji, demokratams kovojant už draugišką bendrabūvį, rovė demokratijos daigus tiek savo darže, tiek aneksuodami kaimyninių šalių teritorijas. Jie ir toliau užmušinėja opozicijos lyderius, nuodija rezistentus, numušinėja keleivinius lėktuvus, ginkluoja Talibaną ir kelia sumaištį internetinėj erdvėj. Ir jei rutulio stūmikai išties susirūpintų bolševikų veikla, o ne mėšlo skleidimu aplinkui, visi giliau įkvėptų. Gal net pagalvotų apie politikų reikalingumą. Juokauju.

Nebūk vyras

Ir jeigu Harvardo universitetas neturi jokių abejonių, kad žmogaus lytiškumas kasdien keičiasi, tai Teksaso Universitetas yra pilnas tikėjimo, kad vyriškumas visai pelnytai įrašytinas į psichinių sutrikimų katalogus. Vyriškumas kaip diagnozė- še tau boba ir Devintinės.Terapijos ir Protinių Sutrikimų Centras universitete galų gale nusprendė pasirūpinti vyrais, (seniai laikas), ir čiupo juos tiesiai už... ragų: Vyrai kenčia, kai jų rolė apibrėžiama kaip tas, kuris uždirba duoną šeimai arba jam reikia ryžtis būti sėkmingu gyvenime. Prisipažinkit stukačiai, kuris mane paskundėt? Pasakymas Būk vyras yra tiesiog užgaulu. Norite rūpintis kitais, būti aktyvus gyvenime, tiesiai šviesiai klausiama? Ir švelniai stumtelnama reikiama kryptimi: Ar nepagalvojote, kad kai kurie vyriškumui priskiriami atributai gali būti pavojingi. Tradicinės vyriškumo idėjos patalpina vyrą į ribojančias dėžutes, neleidžiančias emociškai išsivystyti ir... išvysti savyje moterį. Tai dabar vadinama ribotu vyriškumu. Aha. Nepriekabiauk prie moterų, verčiau apsikabink moterį savyje. Šalia pridėtas prierašas: Organizuojama Balsai Prieš Smurtą organizacijos prie UT, mat išimtinai vyrai yra smurtautojai, gruboki sutvėrimai, nejautrūs skausmui artimo savo ir nuo to gydytini. Išdalintuose informaciniuose bukletuose tiesiai šviesiai,  (juk specialistai), paaiškinama kaip jaustis:“ Jei esi vyriškos giminės studentas Teksaso Universitete ir tai skaitai, tikimės kad informacija padės nesijausti kaltam, buvus tokio vyriškumo apibrėžimo dalimi, bet padės jums rasti jėgų sulaužyti tą uždarą ratą...programa dar neturi vadovaujančio personalo...bet universitetas greitu laiku tikisi turėti „sveiko vyriškumo koordinatorių““. Aha. Skubėk skubėk namo Kastyti, apsikabink tą moteriškumą, kol koordintorius neapkabino.  Arba bent jau nulėk nuogas gatvėj paglėbesčiuot medžių.

Galima rasti ir daugiau panašių studijų apie po antrojo pasaulinio karo vyrą-šeimos maitintoją- dinozaurą. Brown Universitetas siūlo studentams vyrams saugią erdvę (safe space), kur jie galėtų atsikratyti „nuodingo vyriškumo“, pagalbos grupėje pasvarstyti apie neteisingo vyriškumo padarytą žalą ir mokytis užuojautos (ir dėl to studijos kainuoja $73.000 per metus- kova už lytį turi prisitaikyti prie ekonominių aplinkybių). Programai vadovauja universiteto Sveikatos Departamentas, kuris taip pat siūlo terapiją studentams, kenčiantiems nuo persivalgymo, narkotikų ir kitokių protinių-emocinių sutrikimų. Jau seniai įtariau, kad mano akivaizdžiai akis drąskanti tendencija rūpintis šeimos gerbūvių prie gero neprives ir reiks man gert tabletes, gal net ir sirupą. O ir klyzma, bet tik saugioj erdėj, būtų ne pro šalį.

Taip besidžiaugiant uždaros saugios erdvės teikiamais privalumais ir visaip besirūpinant, mane ištinka regėjimas: O kažin kaip ten buvo su ta Eurovizija apie ateities viziją? Juk laimėjo tokia ne iš kelmo spirta moteriškė, triukšmingai pasiuntus visus ant trijų raidžių. Kone nukrentu nuo saugios sėdynės susijaudinęs, iš rankų išslysta ir nepasiekiamai toli nurieda tualetinis popierius: Jeigu jau kažkam, dėl kažkokių paslaptingų priežąsčių arba progreso, to reikia, pervadinkim vyrus moterim, o moteris vyrais ir viskas išsispręs. Nei priešybių kova ir vienybė, nei proletariato antagonizmas ar apokalipsė, bet va kokia Eurovizija: moterys sudaužys vyrų širdis su jais permiegoję ir iš ryto kaip niekur nieko išvirtę lauk per duris. Garsiai riaugėdamos žiūrės krepšinį, gers pieną tiesiai iš pakelių, spjaudysis sau po kojom ir laikys mišias.  O vyrai vis stengsis palenkt moteriškas širdis savo pusėn kepdami ir virdami. Jausis nesuprasti ir neįvertinti kiaurą dieną namų ruošoj skendę, verks įsikniaubę į skreitą, rąžydami nuskalbtas rankeles...Kiek pinigų sutaupyta, kiek nesusipratimų išvengta, nei tau #metoo, nei tau #fuckyou, nei moterims ieškot kelnėse vyriškumo, nei vyrams džiugiai čiupinėt savo naujas krūtines. Viskas jau seniai pačiupinėta. Tiesiai šviesiai aš jums sakau: jeigu man neskirs už tai Nobelio premijos, tai tik dėl to, kad nebeliks piktų ir agresyvių vyrų, sukeliančių karus ir paskui taikos premijas skiriančių. Tik moterys, kurios vietoj karo rinksis šaldytuvą. Ir po to apie lytis galės spręsti tik tie, kurie jas turi. Sutarta?

Bet aš pasitikiu šiandienos mokslo vyrais, t.y. moterimis: Štai po 70 metų jie rado Hitlerio dantį Berlyne. Tas įrodo, kad jis, kaip buvo teigta, negyvena Mėnuly. Nes kuriam galui jam tada dantis ant Žemės laikyt. Ir visai ne jį dar 1961 Kenedis turėjo galvoj sakydamas: Mes užlaipinsim žmogų ant Mėnulio. Tai tik tarpinė stotelė. Tikslas- patalpint vyrą moterų tualete. Su visu turiniu. Matot ryšį? Genialumas paprastume. Mokslininkas Neil Gemmell išlekia ieškot Nesės Loch ežere. Ir suras, nes mokslas reikalauja aukų. Bet labiausiai aš pasitikėčiau Santa Klaros universitetu, kuris siūlo The Joy of Garbage klasę. Studentams, (tame tarpe ir sveiko vyriškumo koordinatoriams, čia dar vienas iš mano genialių pasiūlymu), siūloma pasineršti šiukšlyne. Pasijuntu geriau: mano vyriškumas, t.y. moteriškumas- patikimose rankose. Dabar tik svarbu neskrist pernelyg arti saulės.