Nuotrauka: autorius sapnuoja kad miega

  Sapnuoju praeitą naktį, vaziuojam mes su Zuoku, tamsu kaip tanke, aš jam ir sakau:

-Man rods Lietuvoj piliečių teisės yra mindžiojamos. Jis man sako:

-Važiuojam pažiūrėsim. Nulekiam Gedimino prospektu prie Katedros aikštės, akurat. Vien tik pareigos. Aplink mindžikuoja ir rankom skėsčioja susirūpinę piliečiai. Kai kurie, iš įtampos, myžčioja ant varpinės.Tada aš užlipu ant tanko...aš ir nežinojau iš pradžių kad tankas, paskui tik aišku pasidarė, kitą kartą kelk ranką jeigu nori ką paklaust užuot pertraukinėjęs...tai ir sakau: Ant tanko vietos nedaug, nes ten jau stovi tauta. Apačioj, kaip visad, turintys aukščiausius pasitikėjimo reitingus: seimas, gaisrininkai ir dvasininkija. Iškėlę rankas į dangų. Man pasidaro taip visų trijų gaila: Ir vėl, galvoju, jie ant žemiausio laiptelio, skriaudžiami ir niekinami ir nieks jų nesupranta. Dangaus keršto šaukianti situacija.

-Taip toliau tęstis negali, konkrečiai sakau tautai. Metas seimą ir dvasiškiją nuo pareigų atleist. Tegul atsikvepia ir pasidžiaugia savo darbo vaisiais. O tai jie vis užsiėmę ir kiti turi džiaugtis. Kur buvęs kur nebuvęs pasirodo N. Norvilas N.su badmintono raketėm. Bus negerai, galvoju. Ir ištikro:

-Leiskit jiems žaist, sako burnos nepravėręs. Grybauskaitė su Zuoku pastumia į šalį šaškes.

-Gerai, galvoju. Drąsus vyriškis, galvoju. Tik kam taip tiesmukiškai, galvoju. Būtinai dabar išduot visas paslaptis. Dar betrūksta kad pasakytų mūsų alubario pavadinimą. Pabandau įsivaizduot Kubilių su dvasiškiais prie savo staliuko. Gražiškių klebonas net su savo ginklų kolekcija. Pasidaro lengviau. Saviškiai. Įtampa atlėgsta.

-Matas, sakau. Zuokas sukrykščia, matyt iš džiaugsmo ir šoka nuo tanko į minią nuskriaustųjų ieškot kandidatų į prezidentus. Po akimirkos matau jį, jau nuogą ir be pinigų, draugiškai besišnekučiuojantį su policija apie neklystamumą ir neatsiskaitomybę. Štai kur šuolis į dar nematytą erdvę, praregiu. Spontaniškas ir be jokių apskaičiavimų. Kaip ką tik gimęs, grįžo į nekaltumo būseną. Išskyrus, aišku, gimtąją nuodėmę. Pradedu rengtis ir aš, bet tie iš apačios man rodo ženklus, mol tu šok taip, nieko tokio, bus gerai ir su drabužiais. Ir piniginės neužmiršk. Nespėju sumosuot rankom, kaip pasirodo Dievas ...kaip buvo apsirengęs? Dar durniau gali paklaust?!... Kaip bažnyčioj, su tokiu baltu chalatu ir kryželiu ant kaklo. Aišku kad Dievas katalikas, kaip kitaip...Dievas ir sako:

-Ar kvietėt? Dvasiškiai su seimūnais irgi gaisrininkais kažko susimėto, pasikąso sėdimąsias ir atrodo akivaizdžiai nustebę.

-Užmokėta, sako Dievas, nesulaukęs atsakymo ir pradeda atvirą išganymo sesiją. Iš pradžių išgano varguolius, t.y. tuos, kur ant žemiausio laiptelio, t.y. seimūnus su gaisrininkais ir dvasiškija. Kaip išgano? Pats tu stebūklinga lazdelė. ..eik burnos išsiplaut...Aš irgi vis galvodavau. O pasirodo visai paprastai. Pabučiuoja kiekvieną ir tie atvirsta į žmones ir baigias jų vargai ir dejonės. Tada stovi jie kaip pabučiuoti, paskui atsikvoši ir suvokia padėties beviltiškumą: žemiau jau nebėr kur. Todėl nusprendžia iki dvyliktos niekam nesirodyt. Juk buvo atveju kai ...Paskui ateina laikas rinkt Prezidentą ir Dievas žvalgos aplink ką čia tokį patepus, pažiūri į mane... Atsibudau išprakaitavęs, čiupt, piniginė vietoj. Ačiu Dievui. Alaus visiems. Už Prezidento sveikatą.