Pasvarstymai

Klausė manęs ar skaičiau apie Robertą Šalaševičių. Kur neskaitysi, juk pirmam puslapy įdėtas. Tuos bažnyčios biurokratų pareiškimus taipogi skaičiau. Melskimes, gaila, politiškai korektiški pareiškimai: Nieks nesiruošia galvų kapot. Nieko daugiau ir negali laukt. Tik arkivyskupas  Grušas pabaigoj šliūkšt ir išpila lauk kartu su vandeniu ir kūdikį griovin: Dievas tegydo žaizdas, kurias sukelia neištikimybė. Pavadinčiau prarasta proga patylėt. Taip ir matau vargšą Dievą besikasantį pakaušį: kurion pusėn dabar man stot? Jau nekalbant apie žmogišką dramą, kuri kasdien bažnyčioj vaidinama per mišias, bet dabar ją Robertui reiks išgyvent realiam gyvenime. Neištikimybė.

 O jeigu paklaustumėm Roberto Šalaševičiaus: Ar nori toliau dirbt? Turbūt sakytų taip. Myliu tuos žmones, gera man su jais. Jeigu paklaustumėm žmonių, t.y. bažnyčios: Ar norit kad ir toliau būtų jūsų kunigas. Turbūt kad sakytų: žinoma, geras kunigas, koks mums skirtumas. Jeigu slapčia paklaustumėm arkivyskupo, taip sakant be protokolo: Juk gerai būtų kad liktų?..O tai kur tada problema?

Ech, nusifantazavom, juk yra paragrafai, Romoj parašyti gudrių vyrukų ir pacituoti vietinių jų reprezentantų. Vyrukų, kur vieną gražią deną sugalvojo būt gudresni už poną Dievą: Veiskitės ir dauginkitės?  Ot ir nesiveisit ir nesidauginsit ir savo turtais pro šalį nesišvaistysit. Ar ne tie patys vyrukai valdo Vatikano bankelį, per kurį mafija plauna pinigus? Ar ne tie patys vyrukai sukeitinėja pasauly pedofilus vietom? Ar tik ne Vatikane slepias nuo įstatymo pabėgę, tokie kaip Bostono kardinolas ir buvęs mūsiškis Marcinkus? Ar ne apie tuos vyrukus ir jų rietenas kalba iš popiežaus apartamentų jo asmeninio liokajaus išnešti dokumentai? Ar ne tų vyrukų mašinos su diplomatiniais numeriais per sienas vežioja narkotikus. Ar ne tų vyrukų užsisakytų porno filmų išklotines pasigardžiuodami spauzdina laikraščiai? O gal tie vyrukai yra pernelyg užsiėmę įrenginėdami bažnytėlėse kreditinių kortelių priėmimo aparatukus ir todėl užmiršo panaikint celbatą? O gal tyčia nori palaukt iki tūkstantmečio nuo celibato įsteigimo jubilejaus?

O juk galima būtų pasislėpt ir gyvent kaip niekur nieko. Normas, drausmes ir paragrafus kuriantys vyrukai įrodė kad galima. Vyrukai, kurie yra tikroji bažnyčia, ir tikrai pastatyta ant akmens, nes žaibas iš dangaus į juos netrenkia, nei Dievas. Tai ko gi tu, Robertai, nebūni ištikimas?

Dievas tegu gydo tavo žaizdas, Robertai, bet ne tas. Prašviesės vieną gražią dieną, o dabar nesidairyk atgal.

Kaip ir dera pabaigoj, linkiu viso ko geriausio, kaip kad biblija sako: vyskupas tegul būna vieną kartą vedęs. Tai Dievo žodis. Kol vyrukai nepanaikino.

Rolandas Kaušas