jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės
2019 m. lapkričio 10 d., sekmadienis
Rolandas Kaušas. Anomis dienomis (IV)
Trumpas* teologijos pradžiamokslis pradedantiesiems
Anomis dienomis Dievas paskambino vyskupijos kurijon ir paklausė, ar čia 37062649863, bet jam atsakė, kad ne, čia 3706269852. „Atsiprašau“, – pasakė Dievas ir pakabino ragelį.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir Plutonas alum plovė širdies skausmą. „Aš nebe planeta“, – sakė tas. „Apie mus nebesisuka saulė“, – sakė anie.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais išpūtę akis aiškino, kaip Lietuvoje nėra pedofilijos, o Lavastė sakė, kad yra. „Šita yra mano išrinktoji duktė, kuria aš gėriuosi“, – sakė Dievas.
Anomis dienomis, kai aukštieji kunigai su rašto aiškintojais pameluodavo, nurausdavo. Buvo tai didelis nepatogumas ir nebuvo nuo to jokių vaistų.
Anomis dienomis tiesa išlaisvindavo, bet nereikia norėt, kad taip tęstųs be galo ir kaltint čia nieko nereikia.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais prisiekė laikytis celibato ir dingo jiems erekcijos. Tai liepė Dievui greit jiems erekcijas grąžinti, nes tai yra visai nejuokinga.
Anomis dienomis Dievas nutvėrė aukštuosius kunigus su rašto aiškintojais bemeluojančius ir nebeapsikentęs ėmė iš jų lauk velnius varyti. Bet tai kur tiems velniams dėtis?
Anomis dienomis buvo trečiadienis, ligoniai sirgo, elgetos elgetavo, o kaliniai teisėtai kalėjo, tai aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ieškojo, ką jiems veikti. Ir parašė knygą „Ką veikti trečiadieniais“.
Anomis dienomis buvo pirmadienis ir aukštuosius kunigus su rašto aiškintojais pykino. Tai Dievui nuo to pradėjo skaudėti galvą.
Anomis dienomis Dievas lipdė žaibus, o tuos, kurie netyčia nukrisdavo po stalu, susirinko aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir jais rašė memuarus, kuriuos pavadino 10 Dievo įsakymų.
Anomis dienomis Paskenduolė, astronomas Šmukštaras, seniausios profesijos atstovai ir Dievas keitėsi idėjomis ir domėjosi skirtingais kits kito požiūriais. Galilėjui Galilėjui buvo namų areštas, tad susitikime nedalyvavo.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ant altoriaus dvasines vertybes transsubstanciavo į materialines ir tai buvo gera.
Anomis dienomis Dievui jau buvo vis vien, ar jis yra, ar jo nebėra.
Anomis dienomis Dievas norėjo prikelti Lozorių iš mirusiųjų, bet tas nesikėlė, nes jau buvo prisižiūrėjęs ir prisigyvenęs va tiek va.
Anomis dienomis aukštuosius kunigus su rašto aiškintojais suėmė šventas pyktis, ir jie siuntin ėjo visus pragaran. Tai Dievas liepė jiems pavalgyti ir pamiegoti ir išrašė multivitaminų, mat buvo pavasaris.
Anomis dienomis Dievas buvo linkęs į anarchizmą, vaikėsi su rimbu bankininkus, susidėjo su vietiniais sekso darbuotojais, gėrė vyną ir skelbė lygybę. O kaip tu prisidėjai prie dangaus karalystės kūrybos?
Anomis dienomis Dievas klausėsi aukštųjų kunigų pamokslo ir galvojo: „Kažin kas jiems užriša batų raištelius?“
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais pasakė pamokslą ir pamatė nustebusį Dievo veidą. „Kad išgirstum, ką mes iš tikrųjų galvojam“, – sukikeno jie.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais mokė lietuvius katekizmo, bet tie tik apsisuko ir šmurkšt atgal į mišką, ir ten su Dievu, pamovę ant pagaliukų, kepė lauže grybus.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir vėl puolė mokyt lietuvius katekizmo. „Ir vėl reiks jiems užvažiuot su kuvalda“, – pagalvojo lietuviai.
Anomis dienomis lietuviai kasdien suvalgydavo po obuolį, nes tada nereikia eiti pas gydytoją. „Kažin, jeigu suvalgytumėm du“, – pagalvojo jie... „Nė negalvokit“, – čia prisistatė aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir puolė varyt lietuvius į bažnyčią.
Anomis dienomis Dievas pasiūlė aukštiesiems kunigams su rašto aiškintojais maudytis tik po labai karštu dušu, nes jiems reikėjo pratintis prie amžinybės.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais mokė lietuvius: „Jeigu vienos durys užsidaro, tai Dievas kažkur kitas atidaro...“ Bet lietuviai užsidariusias duris atidarė ir išėjo, nes durys taip veikia.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais važiavo į atlaidus, ir jiems nuleido padangą. Pro šalį ėjo Kindziulis su seniausios profesijos atstovėmis ir padangą pakeitė. „Kaip gaila, kad jie eis į pragarą“, – pagalvojo aukštieji kunigai su rašto aiškintojais.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir vėl liepė lietuviams namo neštis katekizmą ir ten jį skaityti. Kietagalviai ir užsispyrę buvo tie lietuviai.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais mylėjo bažnyčią labiau nei Dievą, o celibatą kaip save patį. Ir tai buvo gera.
Anomis dienomis Dievas dirbo vairuotoju kepykloj ir rytais išvežiodavo šviežią duoną. Jam labai patikdavo papypint, kad vaikai pamojuotų per langą. Bet jiems pirma reikėjo išmokt katekizmą, todėl jam atėmė teises.
Anomis dienomis Dievas važiavo iš taško A į tašką B, bet ne ten pasuko ir atvažiavo į tašką G. Ten rado permanentiškai pasipiktinusius aukštuosius kunigus su rašto aiškintojais. Atvažiavom, pagalvojo Dievas.
Anomis dienomis Dievas ir užsimerkęs galėdavo pasakyti, ar čia saulėtekis, ar saulėlydis.
Anomis dienomis, per Kalėdas, Dievas šventė savo gimimo dieną. Prie stalo sėdėjo seniausios profesijos atstovai, Paskenduolė ir kiti itin neverti asmenys. Aukštieji kunigai su rašto aiškintojais kuitėsi zakristijoj ir iš principo nedalyvavo.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais vaikėsi po šventorių klapčiukus, bet atėjo JK ir pasakė: nuo šiandien žmones žvejosi.
Anomis dienomis, labai anksti, Dievas su Kindziuliu ėjo meškeriot ir pagavo lydį. Nes žmones nuo 8 iki 17 val. vakaro meškeriojo aukštieji kunigai su rašto aiškintojais.
Anomis dienomis paskutinei vakarienei buvo patiekta silkės, cepelinų su spirgais ir daug naminio alaus, nes lietuvių į bažnyčią kitaip nė už ką nebutum nuvaręs.
Anomis dienomis Dievas su astronomu Šmukštaru bažnyčioj ieškojo Prasmės, bet ta jau buvo išėjus. Tada nusipirko alaus ir šventoriuj po liepom susėdę rimtai pasišnekėjo apie moteris ir #metoo judėjimą. O klebonas skambino varpais.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais, užsidėję dideles kepures, meldėsi už pašaukimus ir darė rinkliavą. Todėl Dievui buvo sunku nuspręsti, ko jie iš tikrųjų nori.
Anomis dienomis gyvenime buvo privalomų dalykų ir šiaip nelabai svarbių, bet paskui aukštieji kunigai su rašto aiškintojais prirašė visokių knygų ir žmonėms nuo akių tarsi žvynai nukrito.
Anomis dienomis žmonės nebeturėjo iš ko aukoti ir aukštieji kunigai su rašto aiškintojais turėjo jų nekęsti už dyką.
Anomis dienomis, t. y. vieną gražią dieną, Dievas sukūrė pasaulį. Aukštieji kunigai su rašto aiškintojais kaipmat sudarė kainoraštį ir pakabino matomoj vietoj.
Anomis dienomis Dievas sudarinėjo pavargusių institucijų sąrašą ir atrado už klausyklos pelėsį.
Anomis dienomis, kai pasaulis dar buvo plokščias ir neoliberalus, Dievas nugriovė Babelio bokštą ir išmokė lietuvius kalbėt lietuviškai.
Anomis dienomis Kapitalizmas su Demokratija nusprendė skirtis, bet pirma reikėjo palaidot Globalizaciją. O juodą darbą visada turėjo daryt vietiniai. Ypač tai mokėjo daryt lietuviai, nes jau buvo palaidoję globalistus kryžiuočius. Aukštieji kunigai su rašto aiškintojais įvykius stebėjo iš už kampo.
Anomis dienomis Dievas rašė tiesiai ant kreivų linijų ir visas išsipeckiojo. Jau geriau jis būtų ėmęs ir pavertęs duoną Kristaus kūnu, tarpusavy šnibždėjos aukštieji kunigai su rašto aiškintojais.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais prigulė pailsėt lietuviškoj pievoj ir taip baisu jiems pasidarė, taip baisu. Nes nieko nereikėjo suprast ir garbint.
Anomis dienomis Dievas su Basanavičium čiulpė varveklius ir stebėjo, kaip bunda lietuvių tauta ir baloj čirškia žvirbliai. Vakarai mums padės, sakė aukštieji kunigai su rašto aiškintojais, nes kaip tik toj pusėj buvo Vatikano bankelis.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ant elektros laidų rikiavo brolius, juodvarniais lakstančius, bet elektra čia niekuo dėta, nes reikėjo jiems evangelizuot pasaulį. Ir vis dėlto saugumo reikalavimų reikia laikytis.
Anomis dienomis Paskenduolė, susigarbiniavusi plaukus, taip lakstė vandens paviršiumi, kad net rūko. Aukštieji kunigai su rašto aiškintojais tik galvas kraipė, nes niekam dar taip po išpažinties nebuvo nutikę.
Anomis dienomis Antarktidoje vyko šaltasis karas su kinais, bet aukštieji kunigai su rašto aiškintojais karštai meldėsi ir reikalai sušilo.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ir vėl karštai melsdamiesi sustabdė pasaulinį atšilimą, nes, kaip skelbia raštai, du pliusai duoda minusą.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais atlaidams virė šaltieną ir šiaip visokius gėrimus, ir juos pradėjo veikti traukos dėsnis.
Anomis dienomis, smarkiai griaudžiant ir pilant kaip iš kibiro, Dievas su bedieviais bandė išskleisti lietsargį, o aukštiesiems kunigams su rašto aiškintojais liepė semti iš arkos vandenį, bet tie tik persižegnojo ir nuėjo vandens paviršiumi, kaip skelbia raštai.
Anomis dienomis Dievas pagydė raupsuotąjį, bet tam, einančiam gatve ir šlovinančiam Dievą, ant galvos nukrito varveklis. Nes velnias šaudo, o Dievas kulkas gaudo.
Spektaklio „Liučė čiuožia“ (rež. O. Koršunovas) scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Anomis dienomis aukštieji kunigai ir rašto aiškintojai varė Dievą į medį. Bet šiandien jau taip nėra. Nes jis jau medyje.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais užvirė tokią košę, kad net Dievas negalėjo išsrėbti.
Anomis dienomis aukštiesiems kunigams ir rašto aiškintojams besėdint Palangos vyrų pliaže, moterų pliaže apsireiškė Dievas. Ir jau ne pirmą kartą jis taip pasielgia.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais rūpinosi dangaus karalyste, nes visa kita bus pridėta, bet Dievas ne taip viską suprato ir užsisakė dar vieną alaus.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais, užsidėję dideles kepures, mosikuodami ilgomis lazdomis sakė ypač svarbius dalykus. Dievas nespėjo visko užsirašyti ir todėl vėliau jam labai atsirūgo.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais stebėjo iš debesies kyšančias Dievo kojas ir supratę, kad gavo ženklą, padarė rinkliavą.
Anomis dienomis Dievas aukštųjų kunigų ir rašto aiškintojų restorane norėjo užsisakyti duonos, nužengusios iš dangaus, bet bebuvo likęs tik patiekalas „Palaidokit Mane su Kunigu“.
Anomis dienomis, paryčiui, aukštieji kunigai su rašto aiškintojais šėrė gyvulius, laistė agurkus ir taip jiems ilgu pasidarė. Bet paskui jie stipriai papusryčiavo ir viskas stojo savo vietosna.
Anomis dienomis Dievas su lesbietėmis, gėjais ir seniausios profesijos atstovėmis pasirašė slaptus protokolus ir aukštiesiems kunigams su rašto aiškintojais ilgai užtruko, kol iki jų prisikasė.
Anomis dienomis kad sužydo pieva, kad sužydo, kur tik akys užmato, ir taip buvo gera, bet jau buvo laikas į bažnyčią, kaip Dievo prisakyta.
Anomis dienomis astronomas Šmukštaras pamatė Dievą, bet aukštieji kunigai su rašto aiškintojais jį sugėdino.
Anomis dienomis Kindziulis, Dievas ir Paskenduolė ieškojo grybų, o aukštieji kunigai su rašto aiškintojais ieškojo Dievo ir grybą pjovė.
Anomis dienomis (duris buvo sukausčiusi baimė) pasirodė Dievas pilna kuprine alaus, rūkytos skumbrės ir naminės duonos ir visus nuramino sakydamas: „Imkit ir valgykit.“ O paskui dar išdalijo po raugintą agurką ir baimę kaip ranka nuėmė.
Anomis dienomis Dievas su Maironiu, sumerkę kojas Dubyson, tyliai grožėjosi besimaudančiais Dievo sutvėrimais, o aukštieji kunigai su rašto aiškintojais zujo aplink, bandydami tylą pasukti palankia vaga.
Anomis dienomis seniausios profesijos atstovės pasikvietė Dievą į svečius, bet aukštieji kunigai su rašto aiškintojais tokio skyrelio Biblijoje nesurado ir todėl atstovus pasikviesdavo tik niekam nematant.
Anomis dienomis, gūdžią rudens dieną, neblaivus Pričkus šnekino sulytą šunį. Visai kaip aš, pasakė Dievas, bet tyliai tyliai, kad aukštieji kunigai su rašto aiškintojais neišgirstų.
Anomis dienomis, prasidėjus Trečiajam pasauliniam karui, Dievas nebežinojo, kur dėtis, ir išjungė šviesą. Bet aukštieji kunigai su rašto aiškintojais mokėjo pašventinti ir tamsą.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais beldėsi į duris ir klausinėjo Dievo, ar jis vartęs Bibliją. T. y. Dievo žodį. Bet Dievas apsimetė, kad jie ne ten pataikę.
Anomis dienomis, kai Dievas dar buvo jaunas ir nebijojo garsiai juoktis, aukštieji kunigai su rašto aiškintojais pripiešė jam barzdą ir išvadino jį „tėve mūsų“.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais suskėlė tokį pamokslą, kad net įsivarė rakštį ten kur nesueina. Todėl Dievas į sakyklą niekad ir nelipdavo.
Anomis dienomis, senatvei durysna pasibeldus ir žvaigždžių spindesiui danguje išblankus, bedieviai, seniausios profesijos atstovės ir Paskenduolė rikiavosi prie kelio, kuriuo turėjo praeiti išganytojas, nes jau greit turėjo mokėti dividendus.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais kur buvę, kur nebuvę auklėjo Dievą, mokė jį gerų manierų, t. y. užsisagstyti visas sutanos sagas ir nekalbėti pilna burna, bet tas kur buvęs, kur nebuvęs ir vėl, žiūrėk, į debesis bevėpsąs.
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais įdavė Dievui rankosna 10 Dievo įsakymų ir liepė visiems jų laikytis. Ir taip prasidėjo linksmieji kalneliai.
Anomis dienomis anksti kėlę aukštieji kunigai su rašto aiškintojais, patikrinę banko sąskaitas, taip pasižiūrėjo į Dievą, kad tam net pagaugai per nugarą nuėjo.
Anomis dienomis, Rūpintojėlis sėdėjo prie kelio nuliūdęs ir jam viskas ne kaip atrodė, bet aukštieji kunigai su rato aiškintojais jam uždėjo kryžių, ir tam kaipmat akyse prašviesėjo.
2018 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis
Apie šūdvabalį ir Sizifą
Istablišmento pastangos įrodyt teisėtai
išrinkto prezidento Trump kolaboravimą su bolševikais primena Adomo ir Ievos
nuodėmę danguje, ant kurios pastatyta Katalikų Bažnyčia. Šiandien mes žinom,
kad tokie asmenys, Adomas su Ieva,
neegzistavo. Panašiai yra ir su Trump kolaboravimu, kurį jau kone du metai vis
bando įrodyti istablišmentas. Sizifo tai darbas- įrodyt neegzistuojančius dalykus. Nebent labai
norėtum tikėti: Jeigu vis dar tiria,
matyt kažką turi.
Juolab kai paaiškėja kad visa turima
kaltinamoji informacija, ant kurios pastatytas tyrimo procesas-per tarpininkus
užsakyta, nupirkta H. Clinton (už $12 milijonų , iš tų pačių bolševikų), ir
paleista pasaulin via fake news. Istablišmento veikla nebuvo jau tokia
beprasmė. Nuo vilko ant meškos, taip sakant. Kolaboravimo su bolševikais faktas
kaip ant delno. Gerai suorganizuotas, veikiantis valstybė valstybėj principu. Istablišmentas
nėra pratęs bėgt žemyn, juolab būt vejamas iš paskos užsispyrusių faktų. Taigi,
kad būtų lengviau, užsiima horizontalią poziciją, dabar jau ridenant rutulį be
aiškios krypties, juo mintant ir į jį dedant kiaušinius, idant veikla
nenutrūktų. Kantriai kenčiant šūdinų rankų kvapą, nes tik riedulį paleidus,
gyvenimas nebetenka prasmės. Mėšlas tampa ridentojo dalimi. Liūdna žiūrėt ir į
kampą save užsispietusius demokratus, nes ridenimas tapo partijos programa, išlaužta
iš piršto, bet tvirta kaip plienas, kuri skambėtų maždaug taip: tot kto nosit
Adidas, zavtra rodinu prodast. Pastarąja demokratai, matyt, ir bandys nukaut
Trump 2020 rinkimuose.
Tuo tarpu Amerikos prezidentas, pats to nesuprasdamas, ir
toliau griauna nusistovėjusį įsitikinimą, kad be profesionalų politikų nieks kitas
pasaulio reikalųneišspręs. Taigi IVY
lygos išauklėti berniukai, vieninteliai žiną kaip elgtis ir kur tą rutulį stumt,
sprendžiant pagal neapykantos lygį prezidentui, triedžia į kelnes:
profesionalas politikas, jau ir taip be šalia pridėto keiksmo stokojantis
turinio, pasirodo visai net nėra reikalingas. Ypač kai visuotinė pasaulio
tvarka yra atsidūrusi posūkio taške ir reikia out of the box sprendimų, o
profesionalų baimė išlįsti iš burbulo-nenugalima.
Trump, išjudinęs iš mirties taško Izraelio, Irano ir Šiaurės
Korėjos reikalus, silpnumo valandėlei užpuolus, naiviai ( kvailys, geriau
dalintųsi rūpestėliais lovoj su Melanija), pasiskundė Putinui apie
istablišmento be pertraukos skleidžiamą tvaiką, (nusisamdžius FBI). Tai kas,
kad tai teisybė. Gerai kad čia pareina įspūdingi ekonominiai šalies duomenys ir
Trump keliasi nuo terapinės sofkutės: kur čia nepasigirsi. Ši liūdna mėšlo stumdytojams
žinia palydima šiurpios statistikos: amerikiečiams labiausiai rūpi šalies
ekonomika, t.y. (koks siurprizas), savo pačių gerbūvis. Tuo tarpu tirpstančių
gerbėju gretas, (mėlynoji banga), kai kurie būsimi demokratų į prezidentus kandidatai,
tarsi ką tik grįžę iš Marso, bando pastiprint žinia, kad reiktų kelt mokesčius
(Nancy Pelosi). Toks yra realybės supratimas, kai sudedi visus kiaušinius į, ir
diena iš dienos matai prieš save tik… tą patį nugleizotą rutulį. Sapnas apie
nepakeičiamumą ir reikalingumą kaip ir baigės, o atsibust baisu ir nesinori.
Idomu yra stebėt ir istablišmento, įskaitant demokratus,
susirūpinimą bolševikais ir jų veiklą. Šaltojo karo metu demokratai dare viską,
kad sutrukdytų prezidentui Reagan spausti raudonuosius į kampą: boikotuojant
Strateginę Gynybos Iniciatyvą, palaikant sovietų inicijuotą branduolinio
ginklavimosi užšaldymą, prieštaraujant gynybinių branduolinių raketų dislokavimui
Vakarų Europoje. Tą litaniją galėtų vainikuoti pasipiktinimas, (tik tu jų
neužpykink), Reigan raginimu nugriauti Berlyno sieną. Demokratų spykeris Jim
Wright oficialiai raginimą pavadino “sugadintą galimybę dviejų šalių
santykiuose įvykti dramatiškam lūžiui”. Demokratai suokalbiškai tylėjo, Obamai
veidmainiškai sulaužant susitarimą su Čekija ir Lenkija ten dislokuoti
gynybines raketas, palikus partnerius likimo valiai. Vien tam kad įtiktų
Maskvai. Šnekėdamas į užmirštą išjungti mikrofoną, maždaug taip pažadėjo
Putinui- Kai tik pasibaigs rinkimai, brolau. Tada tai pabendradarbiausim. Ir
taip raudonieji, demokratams kovojant už draugišką bendrabūvį, rovė
demokratijos daigus tiek savo darže, tiek aneksuodami kaimyninių šalių
teritorijas. Jie ir toliau užmušinėja opozicijos lyderius, nuodija rezistentus,
numušinėja keleivinius lėktuvus, ginkluoja Talibaną ir kelia sumaištį
internetinėj erdvėj. Ir jei rutulio stūmikai išties susirūpintų bolševikų
veikla, o ne mėšlo skleidimu aplinkui, visi giliau įkvėptų. Gal net pagalvotų
apie politikų reikalingumą. Juokauju.
Nebūk vyras
Ir jeigu Harvardo universitetas neturi jokių
abejonių, kad žmogaus lytiškumas kasdien keičiasi, tai Teksaso Universitetas
yra pilnas tikėjimo, kad vyriškumas visai pelnytai įrašytinas į psichinių sutrikimų
katalogus. Vyriškumas kaip diagnozė- še tau boba ir Devintinės.Terapijos ir
Protinių Sutrikimų Centras universitete galų gale nusprendė pasirūpinti vyrais,
(seniai laikas), ir čiupo juos tiesiai už... ragų: Vyrai kenčia, kai jų rolė
apibrėžiama kaip tas, kuris uždirba duoną šeimai arba jam reikia ryžtis būti
sėkmingu gyvenime. Prisipažinkit stukačiai, kuris mane paskundėt? Pasakymas Būk vyras yra tiesiog užgaulu. Norite
rūpintis kitais, būti aktyvus gyvenime, tiesiai šviesiai klausiama? Ir švelniai
stumtelnama reikiama kryptimi: Ar nepagalvojote, kad kai kurie vyriškumui
priskiriami atributai gali būti pavojingi. Tradicinės vyriškumo idėjos
patalpina vyrą į ribojančias dėžutes, neleidžiančias emociškai išsivystyti ir...
išvysti savyje moterį. Tai dabar vadinama ribotu vyriškumu. Aha. Nepriekabiauk
prie moterų, verčiau apsikabink moterį savyje. Šalia pridėtas prierašas: Organizuojama
Balsai Prieš Smurtą organizacijos prie UT, mat išimtinai vyrai yra
smurtautojai, gruboki sutvėrimai, nejautrūs skausmui artimo savo ir nuo to
gydytini. Išdalintuose informaciniuose bukletuose tiesiai šviesiai,(juk specialistai), paaiškinama kaip jaustis:“
Jei esi vyriškos giminės studentas Teksaso Universitete ir tai skaitai, tikimės
kad informacija padės nesijausti kaltam, buvus tokio vyriškumo apibrėžimo
dalimi, bet padės jums rasti jėgų sulaužyti tą uždarą ratą...programa dar
neturi vadovaujančio personalo...bet universitetas greitu laiku tikisi turėti
„sveiko vyriškumo koordinatorių““. Aha. Skubėk skubėk namo Kastyti, apsikabink
tą moteriškumą, kol koordintorius neapkabino.Arba bent jau nulėk nuogas gatvėj paglėbesčiuot medžių.
Galima rasti ir daugiau panašių studijų
apie po antrojo pasaulinio karo vyrą-šeimos maitintoją- dinozaurą. Brown
Universitetassiūlo studentams vyrams saugią erdvę (safe space), kur jie galėtų
atsikratyti „nuodingo vyriškumo“, pagalbos grupėje pasvarstyti apie neteisingo
vyriškumo padarytą žalą ir mokytis užuojautos (ir dėl to studijos kainuoja $73.000
per metus- kova už lytį turi prisitaikyti prie ekonominių aplinkybių). Programai vadovauja universiteto Sveikatos
Departamentas, kuris taip pat siūlo terapiją studentams, kenčiantiems nuo
persivalgymo, narkotikų ir kitokių protinių-emocinių sutrikimų. Jau seniai įtariau,
kad mano akivaizdžiai akis drąskanti tendencija rūpintis šeimos gerbūvių prie
gero neprives ir reiks man gert tabletes, gal net ir sirupą. O ir klyzma, bet
tik saugioj erdėj, būtų ne pro šalį.
Taip besidžiaugiant uždaros saugios erdvės
teikiamais privalumais ir visaip besirūpinant, mane ištinka regėjimas: O kažin
kaip ten buvo su ta Eurovizija apie ateities viziją? Juk laimėjo tokia ne iš
kelmo spirta moteriškė, triukšmingai pasiuntus visus ant trijų raidžių. Kone
nukrentu nuo saugios sėdynės susijaudinęs, iš rankų išslysta ir nepasiekiamai toli
nurieda tualetinis popierius: Jeigu jau kažkam, dėl kažkokių paslaptingų
priežąsčių arba progreso, to reikia, pervadinkim vyrus moterim, o moteris
vyrais ir viskas išsispręs. Nei priešybių kova ir vienybė, nei proletariato
antagonizmas ar apokalipsė, bet va kokia Eurovizija: moterys sudaužys vyrų
širdis su jais permiegoję ir iš ryto kaip niekur nieko išvirtę lauk per duris.
Garsiai riaugėdamos žiūrės krepšinį, gers pieną tiesiai iš pakelių, spjaudysis
sau po kojom ir laikys mišias. O vyrai
vis stengsis palenkt moteriškas širdis savo pusėn kepdami ir virdami. Jausis
nesuprasti ir neįvertinti kiaurą dieną namų ruošoj skendę, verks įsikniaubę į
skreitą, rąžydami nuskalbtas rankeles...Kiek pinigų sutaupyta, kiek
nesusipratimų išvengta, nei tau #metoo, nei tau #fuckyou, nei
moterims ieškot kelnėse vyriškumo, nei vyrams džiugiai čiupinėt savo naujas
krūtines. Viskas jau seniai pačiupinėta. Tiesiai šviesiai aš jums sakau: jeigu
man neskirs už tai Nobelio premijos, tai tik dėl to, kad nebeliks piktų ir
agresyvių vyrų, sukeliančių karus ir paskui taikos premijas skiriančių. Tik
moterys, kurios vietoj karo rinksis šaldytuvą. Ir po to apie lytis galės
spręsti tik tie, kurie jas turi. Sutarta?
Bet aš pasitikiu šiandienos mokslo vyrais,
t.y. moterimis: Štai po 70
metų jie rado Hitlerio dantį Berlyne. Tas įrodo, kad jis, kaip buvo teigta,
negyvena Mėnuly. Nes kuriam galui jam tada dantis ant Žemės laikyt. Ir visai ne
jį dar 1961 Kenedis turėjo
galvoj sakydamas: Mes užlaipinsim žmogų ant Mėnulio. Tai tik tarpinė stotelė.
Tikslas- patalpint vyrą moterų tualete. Su visu turiniu. Matot ryšį? Genialumas
paprastume. Mokslininkas Neil Gemmell išlekia ieškot Nesės Loch ežere. Ir
suras, nes mokslas reikalauja aukų. Bet labiausiai aš pasitikėčiau Santa Klaros
universitetu, kuris siūlo The Joy of Garbage klasę. Studentams, (tame tarpe ir
sveiko vyriškumo koordinatoriams, čia dar vienas iš mano genialių pasiūlymu),
siūloma pasineršti šiukšlyne. Pasijuntu geriau: mano vyriškumas, t.y.
moteriškumas- patikimose rankose. Dabar tik svarbu neskrist pernelyg arti
saulės.
2018 m. balandžio 28 d., šeštadienis
ROLANDAS KAUŠAS
Viena Ivano Denisovičiaus diena pagal Harvardo universitetą:
…lytiškumas gali keistis kasdien, o sakyti, kad tai netiesa,
reiškia prievartą…
Ken Shepherd, „The Washington Times“ (2017.IV.20)
Ankstų rytą pakirdęs Ivanas Denisovičius pasijuto esąs niekatrosios lyties čiainiku. Išsilavinę piliečiai tą subrendusią ir formą įgavusią nuojautą mokėtų grakščiai pavadinti, nes visai panašiai yra nutikę kitam herojui, tapusiam vabalu. Bet mums ir taip viskas aišku: mūsų herojus iš vakaro gėrė daug arbatos, nors tuo niekaip negalima paaiškinti pastelinės spalvos gėlyčių ant pilvo. Atsargiai pasijudino, idant skystis viduj nesiteliuškuotų, iškėlė kojas iš lovos – reikėjo skubintis: šeima rytmečiais mėgdavo susėsti prie arbatos puodelio. Šalia lovoje sukrutėjo žmona, pasirąžė ir pramerkė vieną akį. Ivanas Denisovičius meiliai nužvelgė gyvenimo draugę: juk dar vakar kūrė ateities planus ir net buvo pažadėjęs prilupti. Nurijo gerklę užspaudusį gniutulą. Gerai, kad tebėra snapelis, per kurį išbėga, staigiai sumetė. Tai išspręs didžiąją dalį šeiminio gyvenimo problemų.
– Kur taip anksti? – lyg būtų perskaičius jo minčių giją, pertraukė pati. – Pagulėk dar, – ir patapšnojo delnu šalia savęs. Kad būtų iškalbingiau, lyg netyčia iš po kaldros iškišo vieną nuogą blauzdą, įprastą sekmadienio rytmečio pokalbio dalyvę.
Argi ji nieko nemato, sumaištis kaip verdantis vanduo nuplikė visą Ivano Denisovičiaus esybę. Juk gėlytes tikrai turėtų pastebėti, ji taip jas mėgsta. Tos gėlės ant pilvo net suteikia tam tikro patogumo, pagalvojo apie sutaupytus pinigus: kaip čiainikui, jam mąstėsi visai neblogai.
– Aš tuoj, tik pašildysiu vandens, – trumpai pratarė, kaip, jo manymu, atsakytų save gerbiantis niekatrosios lyties čiainikas, pusryčių architektas.
– Kas tau? – erekcijos viena akim neišvydus, antrą pramerkė pati. Be aistros raudonai spalvai, tokiam pokyčiui vertybių skalėje turėjo būti nepaprastai svari priežastis. – Vėl prieš miegą laikraščius skaitei? – pradėjo nuo galbūt pačios svarbiausios.
Ji visada tokia, nenori tiesiai sakyt ir gąsdint, susigraudino Ivanas- -čiainikas, meiliai nužvelgdamas iškištas grožybes. Jautė, kaip viduj pradėjo kaist vanduo. Gal net į virtuvę eit nereiks, sumetė. Kas čia norės sėdėt ant dujinės ankstų savaitgalio rytą. O dabar va iš lovos tiesiai ant stalo. Atsargiai atsistojo ir, kaip įpratęs, pasuko link tualeto. Bet pusiaukelėje blaiviai ir šaltai įvertino situaciją: kam tau išpilt, jeigu ir vėl reiks įpilt – genderizmas dar tik prasidėjo, bet privalumai jau matės net dangčio nepakėlus…
Apie vienuoliktą tądien jis jautėsi esąs moteriškosios lyties krienu ir visą valandą vaikščiojo apsiašarojęs: be chromosomų Y pasaulis atrodė lyg Bagdado senamiestis. Yra daugiau lyčių negu dvi, bandė ramintis. Ne visi jie tokie.
Dvyliktą – antras belytis patiekalas „Stiklių“ restorane. Dėjo jį burnon kas netingėjo, įskaitant kunigus. Viskas priklauso nuo išorinių ir vidinių lytinių organų, hormonų ir chromosomų, kentė dantis sukandęs Ivanas Denisovičius. Nepadėjo net tai, kad apie antrą jis jau buvo kompotas su razinkom, kurį taip mėgo ir kuriuo užgerdavo desertą, jo buvusį kaimyną. Tas buvo išdidus, matyt, tądien aseksualinės orientacijos ir net nesiteikė pasisveikint. Aiškiai buvo prifarširuotas hormonų blokuotojų.
Trečią, saulutei žvelgiant vakarop, jis buvo gender fluid šamas upėje: lytiškumas nuolat keičiasi, net kas valandą, guodė save, kramtydamas ūso galą. Dukart į tą patį neįbrisi. Bet užtat kiek pozicijų dar neišbandyta, ir visos po gėrio ir blogio pažinimo medžiu Harvardo universiteto kiemely.
Tamsūs lytinio binariškumo tai buvo laikai, apie šeštą pasijutęs transprožektorium ir pamatęs tunelio gale šviesą, pagalvojo: atsilikusi visuomenė, tik dvi lytys jiems tebuvo galvoj. Kas galvoj, nebūtinai turi jaustis tarp kojų. „Bybį dėjau, du minty“ – ne visad tiesa, nors gražiai skamba, šauniai atrodo ant pastato sienos ir byloja apie kūno ir minties vienovę. Taip pat buvo ir vabalui, bet analogijų čia jokių mes nedarysim.
Aštuntą, jau visai sutemus, t. y. beveik išsiblaivius nuo biologinio esencializmo, t. y. kai pažiūrėjęs tarp kojų galėdavai daryt išvadas, o ir pasirinkimų, tiesą pasakius, nebuvo prūdai, t. y. tik du – ir tie patys niekingi, jis buvo anatomijos vadovėlis vienuoliktai klasei. Nebuvo jo skaitęs, tik apžiūrėjęs paveikslėlius. Apie tai bylojo ir jo asmeniškai paliktas prierašas po iliustracija: pizė.
Apie vidurnaktį jis jau nebežinojo, kas esąs. Buvo jam taip nutikę ir anksčiau, aplaisčius algą ar po Žolinės atlaidų. Bet čia jau buvo kitaip: neaiškumas buvo žymiai aiškesnis. Lyg būtum ieškojęs ko nepametęs ir atradęs. Mažas nieko lopinėlis, vakuumas, kitaip pasakius, iš nieko sukurtas ir atgal į nieką atvirtęs, kaip Gedimino kalnas.
Čia mes viską, t. y. nieką, ir paliksim, nes mums, niekingiems 97 % blauzdų mėgėjų, tokia laimė neduota. Nei suprast, nei pasidžiaugt. Taip ir mirsim trys kilometrai nuo vietos, kurioj gimėm.
-Ar jūs meldžiatės prieš valgį?-Ne mano žmona gerai gamina…
Aš su nepažįstamais vyrais lovoje nesišneku
-Žiūrėk, krintanti žvaigždė, greit sugalvok norą.
-Kad tu mane pamiltum.
-Oi, žiūrėk, atgal nuskrido.
Su nuoga moterimi yra sunku ginčytis.
Atlyginimo pakanka tik tam, kad palydėtum moterį žvilgsniu.
Gerieji zmones, dekui kad atejot
Labai dekoju jums uz palaikyma ir tapima mano blogo stebetoju. Prasau apsilankyti dar karta.
Tiems, kurie pirma karta apsilanke: Norintiems perziureti visus publikuojamus straipsnius, prasome ziureti i archyva. (Po sekeju nuotraukomis).Ten paeiliui pagal menesi isdestyti visi opusai. Malonaus skaitymo.
Malonus skaitytojai yra raginami palikti komentara. Autorius yra didelis garbetroska.Jeigu komentaras nepasilieka is pirmo karto(pasirodo raudonos raides, skelbiancios bandyti dar karta, tai taip ir padarykit: pabandykit dar karta). Cia tokia tvarka.