Tai muziejus ar ne?

Atidarant bažnytinio paveldo muziejų, kardinolas Joachimas Meisneris nenorėjo sutikt bažnyčią esant muziejum. Apibrėžimas, kurį kardinolas pateikė, pravesdamas katekizacija Lietuvos prezidentei ir garbingiems svečiams (keista, juk kardinolų mokykloj turėtų pamokyti, kad aukšti pareigūnai panašiuos renginiuos lankos iš mandagumo ir noro palaikyt draugiškus santykius, o ne tikėjimo žinių troškulio, juk net ir kardinolai darbo metu nekalba rozančių), klampokas: bažnyčia yra pasaulio pasikeitimas kelyje į Dievo karalystę. Išeitų, kad tai yra veiksmas, pakibęs tarp žemės ir dangaus. Apie ją galima sužinoti tik iš to, kas liko jai pralėkus. Tie likučiai yra materialus dalykas ir pakliuva muziejun. Nors patys irgi nėra bažnyčia. Atvirai pasakius ir visiškai nenorint kardinolo įžeisti, vis dėlto noris pagarbiai paprieštarauti: ar tai, kas yra ir nėra tuo pat metu, tai kas yra ir kairėj ir dešinėj tą pačią akimirką nėra labiau panašu į ufonautus ir sniego žmogų? Jo pėdsakai lygtai irgi matyti, kaip lygiai ir ufonautų suduzžę laivas, kažkieno matytas, bet dabar jau dingęs. Nezinau, kaip buvimas ir nebuvimas tuo pat metu įrodo, kad bažnyčia nėra muziejus. Bet jeigu būtų, pasidarytų ant širdies lengviau: muziejus yra tikras ir pagarbos vertas dalykas. Tačiau, bažnyčia akivaizdžiai vis tebeieško savo vietos, yra judesys, kurį gal kada ateity galės užfiksuot aparatai, nors šiandien tokių dar neturim. Gal dėl to, kol aparatas bus išrastas, Europos Parlamentas nusprendė iš Italijos mokyklų pašalinti kryžius, nes jie, be kita ko, yra ir ką tik pralėkusios nematomos bažnyčios ženklai. Tai yra iš vaiduoklių ar neatpažintų objektų pasaulio. Turbūt, juos padės atgal, kai tik bažnyčia galų gale apsispręs kur ji iš tikro yra. O kolei kas turim Halloween'a. Stipresnių įspūdžių mėgėjai gali eit naktį pasivaikščiot po kapines. Taigi, kryžiai, iki sueis laiko pilnatvė, matyt, atsidurs muziejuj.

Galbūt tas nežinojimas kur dėtis, paskutiniu metu paskatino Vatikaną aktyviai susidomėti Visata. Savo metu už tokį smalsumą sukurenę Džordaną Bruno (manė egzistuojant kitus, apgyventus pasaulius) ir nutildę Galilėjų (teigė Žemę nesant Visatos centru), kurie taip pat, manyčiau, yra nematomos visur ir niekur esančios bažnyčios veiklos likučiai, taigi laisvai galėtų atsidurti eksponatų tarpe, bažnyčia dabar bando save surasti ir plačiojoj Visatoj. Galbūt, net ir atrasti ten pražuvusių sielų ir eksportuoti dalį savo produkcijos į Dangų, kaip, pavyzdžiui, išganymą ir rojų. Tikrai, gal marsiečių akis geriau treniruota ir jie sugebės įžiūrėti dideliu greičiu judančius objektus ir jų naudą.

Ilgą laiką mums buvo tvirtinama, kad bažnyčią galima surasti, o, galbūt, netgi ir nutverti už skverno moralės saugojimo srityje. Kalbėdama apie dorą ir tikėjimą, ji netgi nebuvo klaidinga. Paskutiniu metu, tačiau, vis dažniau girdim šneką, kad dideliu greičiu lėkdama, ji nebeturi laiko domėtis gerumu arba blogumu. Turbūt, muziejuj atsidūrė ir katekizmas su bažnyčios tiesom, kur parašyta apie Dievą, už blogį baudžiantį, o už gerumą atlyginantį. Dabar ji prajodinėja tikėjimo arkliuką. Ir čia ji yra vis dar neklaidinga. Ką gi, matyt, dėl doros buvo suklysta, o gal dideliu greičiu lėkdama, bažnyčia kaip kometa trupa, praradinėja savo turinį ir dėl trinties greit išnyks negrįžtamai. Gal ji, toliaregiškai pramatydama savo baigtį, jau dabar siunčia mums regimus ženklus, galų gale pakliuvančius po stiklu. Todėl siūlau, kad ji būtų muziejum, kur gali ateit, prisėst ir nutilt. Su nuostaba pažiūrėt, o gal net, prižiūrėtojui nusisukus, ir paliest ranka. Juk negi išmesi visas per šimtmečius sukauptus šventų žmonių kaulus, Torino drobules, Konstantino testamentą, vinis nuo tikro kryžiaus, kūdikėlio Jėzaus apipjaustymo likutį ir kitus stebuklingus daiktus. Jie būtinai turi būti prieinami ir matomi visiems. Juk tiek žmonių prie jų ir dėl jų buvo suklupę. Dabar lauksim, kol tas Brown'o knygoj aprašytas ir tikrai egzistuojąs aparatas Šveicarijoj, kur bando atrasti dalelę, įgalinančią visas kitas egzistuoti, šalia Dievo pastebės ir bažnyčią, kantriai nešančią savo kryžių, nors kolei kas toks vaizdas tik muziejinė retenybė. Bet cia jau visai kita istorija.