O štai mus pasiekė ilgai laukta džiugi naujiena: Vatikanas leis moterims būti šveicarų gvardiečiais. Ir ką dabar pasakysit jūs, niekingi bezdėtojai pakampėse su N. Vasiliauskaite priešaky? Čia jums ne pavardės suvienodint ir ne apie prokreaciją. Čia apie rimtus dalykus, t. y., apie šventos popiežiaus ramybės saugojimą. Aš jums rimtai pasakysiu: moterų kunigystė, palyginus su šalmu, papuoštu raudonom plunksnom ir spalvingom kelnėm, yra niekis. Moteriai, tai silpnosios lyties atstovei, šautuvo į rankas patikėjimas byloja apie didžiulį pasitikėjimą ir belieka tik pasigėrėti Vatikano pareigūnų lygių teisių horizontais. Taip atskiriant kultūrines priemaišas nuo tikro krikščioniško mokymo. Juk tamsioji pasaulio pusė mato moterį tik su samčiu rankoj. O Vatikanas sugebėjo įžiūrėti muškietą. Ir jeigu lygių teisių advokatai dar liks nepatenkinti, tai tegu jie eina š… Tas istorines ir socialines aplinkybes peržengęs ir precedento neturintis sprendimas iškėlė moterį į neregėtas aukštumas. Šekit jums, lygių teisių gynėjai. Dabar vėpsosit iš už kampo ir varvinsit seilę. Juk norėtumėt taip išdidžiai pakėlę galvas pražygiuoti Šv. Petro aikšte ir atiduoti pagarbą iš aukštybių jus laiminančiam popiežiui. Aš net nedrįstu garsiai pasakyti, bet tas pirmasis žingsnis atveria moterims ir kitas, iki šiol nematytas neregėtas galimybes. Pavyzdžiui, dirbti Vatikano vairuotojomis. Tiesa, uniforma ne tokia puošni, bet užtat galima lakuotis nagus ir avėti aukštakulnius. O ir ko gi daugiau joms… atsiprašau, ne tai norėjau pasakyti. Tik norėjau paryškinti, kad ir atsakingus postus užimdamos, jos išliks gražios ir elegantiškos, bus, anot Šv. Tėvo, meilės, taikos ir žmogaus orumo kūrėjos. Tos, kurios nešioja akinius ir turi mokslinius laipsnius, į vairuotojas turbūt netiktų, bet galbūt joms būtų galima patikėti rinkliavų pinigus suskaičiuoti, tokiu būdu išlaisvinant kunigus nuo to nemalonaus triūso ir išlaisvinant meilės ir uolumo dalį mažutėlių naudai. Žinoma, vistiek atsirastų niekingų ramybės drumstėjų – duok jiems šeimininkių profsąjungą, arba klausinėjančių, kuo vyriška prigimtis skiriasi nuo moteriškos. O juk Jėzaus laikais būtų užtekę į tokias griežtai pažiūrėti. Dėl tokių niekniekių tiek daug triukšmo? Ir kaip jiems sąžinė leidžia? Juk XXI amžius. Tik pagalvokit, Dievas išsirinko būti gvardiečiais tik vyrus, nes juk yra labai akivaizdu, kad pagal Dievo planą tik vyrų prigimtis tinka kariauti ir užmušinėti, nes juk jie yra sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, o moterys yra sukurtos gimdyti vaikus. Ir toks yra Dievo planas. Mes čia kalbam apie dvi skirtingas prigimtis, gerbiamieji. Susigaudykit vienąkart. Nežiūrint to, kad moterys yra absoliučiai tokios pat kaip vyrai, jų prigimtis yra skirtinga, nes Kūrėjas padarė jas vyrams papildyti. Jūs paklausit: tai ar lytis vaidina esminį vaidmenį tampant popiežiaus šveicarų gvardiečiu arba kunigu? Kas svarbiau: žmogiškumas ar lytis? Štai čia ir glūdi didysis atsakymas: jau nebe. Apie tai ir yra mus pasiekusi Geroji Naujiena. Moterims jau leista būti gvardiečiais ir nešioti pūstas spalvingas kelnes iki kelių. Jūs manęs paklausit: o tai kaip su ta moterų kunigyste ir profsajungom? Jūs ir vėl prie savo. Juk pasakė JP2 tiesiai šviesiai, kad bažnyčia neturi teisės moterų šventinti į kunigus, ir liaukites apie tai net mąstę. Tai yra tikėjimo tiesa. Nieko, žiūriu, jūs nesupratot. Na, ir kaip tai pažeidžia moterų kilnumą ir lygias teises? Ar nuo to moterys jaučiasi nesukurtos pagal Dievo atvaizdą ir panašumą? Bet juk tai tokie niekai. Juk jeigu Popiežius su vyskupais be moterų pagalbos sugeba nuspręsti, ar leisti daryti abortus, ar ne, tai kodėl gi jie negali nuspręsti tokiu menku klausimu? Štai taip pagaliau popiežius atgaus ramybę – teisės sulygintos ir jas saugos šveicarų gvardietės moterys.

Esame istorinio perėjimo nuo „vyrai-mūrai-ąžuolai, mergos-terbos-bezdalai“ prie „ant Nemuno kranto dainas apie laimę, dainuoja lietuvis giliai iš širdies“ pakriūtėje.