Dar viena nuomone apie privaloma celibata

Kaip tik siandien jauciu turis neklystamumo dovana. Matyt pats metas pradeti rasyti apie celibata. Va tuojau nutaisysiu rimta veida.
Klausiate apie jo atsiradimo istorija? Gerai. Zydu tautos istorijoj, Pradzios knygoj sakoma, kad Dievas, sukures Adoma ir Ieva, oficialiai ir niekieno neverciamas sitaip pasakes: Veiskites ir dauginkites ir apvaldykit pasauli. Pasirodo Ieva sukurta is Adomo sonkaulio. Tai va is kur man tas potraukis i moteriska gimine. Net ir kunigai toki jaucia: “- Kadangi esi sveikas žmogus, polinkis į lytiškumą, aišku, kad yra.”, sako tulas klebonas is Vilkaviskio vyskupijos”. Jam antrina ir vyskupas Tamkevicius : “– Visuomet buvo kunigų, kurie norėjo ir kunigystės, ir santuokos, kadangi kunigais gali būti normalūs vyrai, turintys natūralų kitos lyties potraukį. Tik internetinėje erdvėje galima rasti piktų komentarų, neva kunigystę renkasi tik neaiškių seksualinių polinkių vyrai. “Aha, tai jeigu jau taip, vadinasi knyga, vadinama Sventu Rastu, sako teisybe. Priezastis, del kurios Adomas dovanu gavo Ieva? Cituoju ta pacia Pradzios knyga: Negera zmogui buti vienam. (2, 18)Chm. Taip ir matau jus besikasant pakausi: kaip cia tada yr su tuo celibatu? Mat ja galas ta sena knyga. Imkim naujesne. Isivaizduokit situacija: Jezus Kristus, zmogus, kuris sake esas Dievo sunus, pazadejo greit ateiti savuju pasiimti. Ka daryt? Tada zmogus vardu Povilas, placiau zinomas Pauliaus slapyvardziu, paragina neuzsiimti niekais, bet pasiruosti isejimui, nes jau tuojau turi ateiti Kristus. Todel jis sako, kad jeigu jau nespejai susirast antros puses, geriau nei neieskok. Kam gaist laika niekams. Taip besedint ir belaukiant pradejo skaityt knygas, nes juk reikia kazkuo uzsiimti. Kaip tik tuo metu buvo tokie gnostikai, kurie sudejo kruvon rytu misticizma, graiku filosofija ir krikscioniu mokyma ir paskelbe, kad santuoka yra velnio ismislas, nes jeigu jau mes esam gime susitepe, tai koks tikslas ta nesvara skleist dar placiau gaminant vaikus. Bet krikscionys buvo protingi zmones, nepuole i krastutinumus ir nusprende, kad naudos Dievo duotus padargus tik isimtinai giminei pratesti, nes Kristaus vis dar kaip nesimate taip nesimate, o juk kazkas ji turejo pasitikti kai ateis. Toliau belaukiant pradejo statyt baznycias, ismoko varyt samagona ir valytis dantis. Vienu zodziu isismagino gyvent. Mazdaug tuo metu pasirode toks laiskas, rasytas Timotiejui: “...vyskupas tebuna viena karta vedes...”(1Tim3,2)Matyt laukimas buvo pakyrejes, norejos valgyt ir vaiku turet. Bet tuos vaikus reikejo ir rengt, ir praust, ir uzpakalius nusluostyt ir tai trukde ziuret i dangu. Kilo aiskus pavojus praziopsot Kristaus atejima. Ir taip, i gnostikus ir graiku stoikus nusiziurejus, pradeta manyt, kad celibatas yra didelis patogumas, o santuoka tebus luzeriams, tiems kurie nesugeba susivaldyt. Vel pacituosiu tula klebona:” Tačiau ilgainiui, kai iš tikėjimo požiūrio matai pasaulį ir pastebi jo klaidas, dažnai džiaugiesi pasirinkęs būtent tokį kelią. Pamatai, kad žmogus yra sukurtas kažkam kitam, nei pasaulis tau siūlo. Jėzus teigia, kad „nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti".” Jam antrina ir vyskupas Tamkevicius:” Tačiau celibato panaikinimas neišspręstų gerų kunigų trūkumo problemos. Problemų tik padaugėtų, nes į kunigystę ateitų daugiau „kulto tarnų“, kuriems ji būtų reikalinga kaip profesija, užtikrinanti jų šeimoms tam tikrą saugumą. Iš tikrųjų Bažnyčiai reikia kunigų, kurie absoliučiai pasiaukotų Dievo ir žmonių tarnystei, o ne dirbančių su tam tikrais išskaičiavimais. “ As tik galvoju tada, kodel ant kleboniju kabo uzrasai: Darbo valandos: nuo astuoniu iki penkiu. O dar geriau, kodel Betygaloj ant klebono tvoros kabo perspejimas: Piktas suo. Ar cia tik ne nuo celibato jam taip?
Dabar butinai noriu papasakot jums apie Sv. Augustina, kuriam, kaip doram manichieju isaukletam zmogui, pasaulis atrode kaip kova tarp sviesos ir tamsos. Toks Armagedonas, bet dar tik vietines reiksmes. Dievas, kuris yra tyra dvasia, galejo buti pasiektas tik kitos tyros dvasios. Kad taptume dvasia, reikejo atsikratyti kuno ir ypac tu seksualiniu potraukiu. Jo manymu, net Adomas ir Ieva, dar danguj tebebudami, seksu uzsiiminejo tik prokreacijos tikslais. Dar daugiau, Augustinui turim buti dekingi uz pagrindu sudejima teologijai: Adomo ir Ievos nuodeme, perduodama sekso budu is kartos i karta. Stai is kur atsirado terminas Gimtoji Nuodeme, jeigu iki siol nezinojot. Ant sito termino visame grazume stovi teologinis rumas.
Tokiomis nuotaikomis begyvenant, suklestejo vienuolynai ir vis daugiau zmoniu gaudavo celibato charizma. Tai yra tokia speciali Dievo dovana kai kuriems zmonems. Taigi tiespanasiai nuo VI iki X simtmeciu, i seksa buvo ziurima isimtinai kaip i prokreacijos priemone. Kaip sakoma, velnias visada aplenkia lozungus, bet pasislepia kasdienybej. Dangaus belaukiant,teko sukurt bausmes uz oralini, analini seksa. Lytiniai santykiai buvo uzdrausti Sekmadieniais(Dieva garbinkit, o ne…), Penktadieniais(Kristus kencia, o jus…), sventomis dienomis(apmastykit isganymo istorija, o ne…), menstruaciju metu(gydykis, o ne…). I moteri buvo ziurima kaip i nuodemes neseja ir gundytoja, buvo sukurti ritualai jai nuvalyti nuo pogimdyvines “nesvaros” ir po menstruaciju. Lytinis aktas buvo “nesvarus ir nesveikas”. Todel pasiremiant senuju rytu religiju nustatytomis normomis, kunigams pries atliekant religines praktikas ir po ju buvo uzdraustas. Tai ypac isryskejo IV simtmety, galu gale susiformavus kazkam panasaus i misias. Zinoma, kaip visad butina atsizvelgi i istorines salygas ir ypac korumpuota to meto popiezija. Jau vien ko Sergiejus III (904-911) vertas. Su tada dar paaugle Morozija sugyvenes busima popieziu Jona XI. Baznytines pozicijos buvo perkamos ir parduodamos: Narbonoj, 1016 metais, desimties metu berniukas tapo arkivyskupu, uz tai sumokejus 100.000 solidi. Vyskupyste tapo seimu nuosavybe ir dazniausiai budavo skirta pavainikiui arba jauniausiam seimos sunui. Zinoma, visas sukauptas turtas taip pat isslysdavo baznyciai is ranku. Del to 1018 metais Pavijos susirinkimas paskelbe, kad dvasiskiu vaikai turi buti atiduoti i vergija ir neturi teises paveldeti tevo turto. Taciau bendrai paemus, to meto dvasiskija, anot Ralph Glaber, niekuo ypatingu neissiskyre ir “buvo savo laikmecio morales dalim”.
Nieko nuostabaus tat, kad po ilgu kovu vienuolis Hildebrandas, tapes popiezium ir pasivadines Grigalium VII, pareikalavo is dvasiskijos atsisakyti santuokos ir gyventi kaip vienuoliams. Praejus penkeriems metams po atsiskyrimo nuo Rytu Baznycios, 1059 ivykes I Laterano susirinkimas kunigams oficialiai uzdraude tuoktis. Sprendziant pagal istorinius davinius, niekas sprendimo rimtai neprieme. Italijoj, Vokietijoj o ir pacioj Romoj gyvenimas toliau ejo savo vaga. Sekantis zingsnis buvo zengtas 1139 metais, susaukus II Laterano susirinkima. Santuokos sakramentas, kuri kunigai buvo prieme, buvo paskelbtas nebegaliojanciu. Tokiu budu kunigu zmonos tapo “sugyventinemis”. Kaipo tokios buvo atiduotos viesnamiu zinion. Kunigu vaikai tapo baznycios nuosavybe, t.y. tapo vergais. Nei vieni nei kiti nebeteko legalios teises paveldeti tevo ir vyro turto.
Tai kas toliau, jus manes paklausit ? Sventos atminties kun. Prof. Vaicekonis, seminarijoj destydamas baznytine tiese sakydavo, kad senajam kodekse buves istatymas, draudziantis kunigams medzioti. Esa parapijieciai mirdave be kunigo, bet zuikiai su. (Grigalius VII uzdraude kunigams naudotis ginklais. Istatymo laikytis geriausiai padeda istatymas). Nepaprastas atsidejimas kunigystei ir celibatui pastebimas ir veliau. XIII a. Vokietijoj, I parapija paskyrus nauja kuniga, parapijieciai isrinkdavo jam moteriske, idant “klebonas nelistu prie svetimu zmonu”.Tamsus viduramziai, ko noret. Norintiems suzinot daugiau, siuloma paskaityt Gargantiua ir Pantagrueli.
Keletu simtmeciu veliau, 1537, korupcijai ir toliau baznycioj klestint, Martynas Liuteris, protestuodamas pries dvasiskijos nusikaltimus, iskaitant ir tuos, kurie jo manymu kilo is celibato prievoles, rase:
“Jie visiskai neteisetai uzdraude santuoka, apsunkindami dieviska kunigystes statusa celibato reikalavimu. Taip elgdamiesi, jie elgesi kaip antikrikscionys, tironai, nesventi niekseliai, atverdami duris visokiausioms bjaurioms, nesuskaiciuojamoms nuodemems pries skaistybe, kurias tebedaro iki siol.” Nors panorejus Biblijoj galima rasti citatu pagristi bet kam, taciau celibatas yra miela reta isimtis. Ilgai ieskojes pagrindimo ir nerades, Liuteris vede.
Trento susirinkimas (1545-1563):”Jeigu kuris neigia, kad gyventi nekaltybeje arba nevedus yra isganingiau, negu santuokoje, tebunie atskirtas”.(suprask: atskirtas nuo baznycios, t.y. atiduodamas inkvizicijos globai).
Sosta uzemus Jonui XXIII, baznycia kveptelejo gryno oro ir pabande reformuotis. Daugeliui vyskupu norint, privalomo celibato klausimas turejo buti svarstomas II Vatikano susirinkime. Taciau popieziui mirus, jo paveldetojas Povilas VI parase ne visiems skirta laiska:”Dabar ne pats geriausias laikas viesai diskutuoti toki delikatu klausima. Musu intencija yra ne tik issaugoti celibata, bet ir sustiprinti jo laikymasi”. Vyskupams pakartotinai reikalaujant, popieziaus sekretorius arkivyskupas Paul Poupard pranese, kad” …popiezius Povilas bijo, kad kunigams , kurie nera stiprus, tai gali tureti rimtu pasekmiu”. 1967 minetas popiezius isleido enciklika “Sacerdotalis Celibatus”. Enciklika, anot ekspertu, del savo neaiskumo pilna itampos. Ten sakoma, kad celibatas nera butina celibato dalis. Taciau jeigu tai nera esmine dalis, tada idetos pastangos irodyti “ypatinga celibato tikima kunigystei” taip niekuo rysio tarp celibato ir kunigystes ir nepagrindzia. Hipotetiniai pasvarstymai apie vedusiu kunigu galimybe pasibaigia kazkuo panasiu: Bažnyčiai reikia kunigų, kurie absoliučiai pasiaukotų Dievo ir žmonių tarnystei, o ne dirbančių su tam tikrais išskaičiavimais. O kaip ten apie tas darbo valandas? Visai neseniai paskaiciau apie K. Rahner, viena is kataliku baznycios stulpu, kardinolo Julius Dofner uzsakymu parasiusi kunigijos tarpe isplatinta atvira laiska, ginanti celibata. Prasideda jis zodziais: Mielas broli... Laiskas parasytas teisuolio tonu. Ji perskaite kitaip galvojantys turi pasijusti kalti. Taciau idomus ne pats laiskas. Teisingiau kiti K. Rahner rasyti laiskai. Rasytoja Luise Rinser neatsispyre pagundai isleisti knyga “Vaiksciojant ant istempto lyno. Draugystes Laiskai Rahner 1962-1984.” Pasirodo per 20 metu abu apsikeite simtais meiles laisku. Rinser tuos laiskus tebeturi ir reikalui esant gali juos parodyti. Nebelieka jokiu abejoniu, kad nuodeme i pasauli iejo per moteri. Akivaizdu, kad Raneris celibato dovanos neturejo. Idomus dvigubu standartu atvejis. Bet turbut tik pavienis, reta isimtis. Gaila besispjaudanciu Ranerio gerbeju. O ka reiskia ka tik nuskambejes kunigo Josef Friedl atvejis. Ne del to kad jis su moterim gyvena jau dvidesimt penkeri metai ir vaikai viesai ji vadina tevu. Parapijieciams tai visai jokia paslaptis, kunigyste su celibatu jiems visai nesusijus. Vienu balsu jie tvirtina: tevas Friedl yra geras kunigas. Idomu tai, kad vyskupas zinojo apie padeti ir taip pat galvojo, kad jis yra geras kunigas. Todel visiskai nemate reikalo ka nors keisti. Siaip panasiais atvejais kunigai perspejami nesukelti vieso skandalo ir blogiausiu atveju perkeliami i kita parapija. Viesai, taciau, deklaruojant mintinai ismokta maldele apie celibato privalomumus. Sunku pasakyti kokia is tokios situacijos nauda. Tikrai ne kunigui, kuris sventos celibato dovanos negaves turi gyventi dviguba gyvenima, kokios seksualines orientacijos jis bebutu, nei moteriai, permanentiskai padetai i “seimininkes- pusseseres” statusa, nei vyskupui, reginciam didejanti is kitur aptarnaujamu parapiju skaiciu. Anei parapijieciams, kuriems klebono ir seimininkes-pusseseres santykiai seniai yra viesa paslaptis. Klebone, tik jums atrodo, kad nieks nemato. Tarp kitko, apklausos rezultatai rodo, kad 80% Amerikos ir Vakaru Europos kataliku noretu, kad ju kunigai butu vede. Daug ko jie gali noreti. Yra rimti zmones, kurie nusprendzia kaip turi buti.
Palaidi liezuviai pliauskia, kad celibatas yra viena is geju kulturos baznycioj suklestejimo priezasciu. Vysk. Tamkevicius sako, kad tokie dalykai dedas tik internete. Ir kaip nepasidalinsi. Senais gerais laikais isidarbinau katalikiskoj mokykloj religinio auklejimo direktorium. Ja kuraves kunigas man tuoj pat pasake, kad yra gejus. Buvo geras doras zmogus. Bet geri dalykai ilgai testis negali. Pasieme jis metus atostogu, kad apsvarstyt ka jam toliau daryt: Sunku gyvent dviguba gyvenima. Atejo kitas, atkeltas is Anglijos, kuris nieko nesake, bet kazkodel vis nuomodavos geju porno filmus, kur dirbo viena jo parapijiete. Atsimenat per ka nuodeme iejo i pasauli? Be to turejo miela asistenta, ne kuniga, ji visur lydinti ir galinti nebaudziamai daryti ka nori. Iskele juos abu kazkur, ar ne i Afrika. O trecio jau as nebelaukiau. Bet tokie dalykai atsitinka tik Amerikoj. Tiesa, ne internete.
Ir stai arteja celibato paskelbimo tukstantmetis. Celibato dovana gane ir negave petys petin plusa zmonijos geroves labui. Padek Dieve.