Julian

Julian miestelis įsikūręs pietinėj Kalifornijoj, valanda kelio į rytus nuo San Diego, kalnagubrio uodegoj, pusantro kilometro aukšty. Julian plačiai žinomas savo obuolių pyragais, arklių rančiomis ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Atsirado tačiau jis kalnuos dėl visai skirtingų, su obelim ir vaizdais visai nesusijusių priežąsčių, t.y. dėl aukso. Tiesiogine to žodžio prasme. Dar ir šiandien, susimokėję, galit apsilankyt buvusiose kasyklose, pasijot rėčiu iškastą gruntą, o paskui suvalgyt aukso ieškotojo vakarienę, įrodant kad auksas baigės, o aukso ieškotojai ne. Julian išlieka traukos centru hill billy‘iams, kurių anglišką apibrėžimą, istorijos rėčio persijotą, ilgai nelaukęs pateikiu: who lives in the hills, has no means to speak of, dresses as he can, talks as he pleases, drinks whiskey when he gets it, and fires off his revolver as the fancy takes him. Dar gyvena čia žmonės, pabėgę nuo miesto kamšaties ir triukšmo, mėgstantys ramybę ir lėtą gyvenimo būdą. Turi čia savo stovyklavietes skautai, įvairiausio plauko bažnyčios ir organizacijos. Apie dvidešimt mylių šiauriau, arčiau Ramonos miestelio, savu laiku yra buvus nudistų kolonija. Nieko nuostabaus tad, kad karts nuo karto čia pabando įsikurti ir Waldeno tipo žmonės, t.y. žengiantys dar žingsnį ar du į šalį nuo visuotinai priimtų normų, arčiau gamtos pilna to žodžio prasme ir aukso, kiek jo galima išsijot sąmonės ir pasąmonės kasyklose. Prieš kurį laiką vienas iš tokių Julian apylinkėse nusipirko žemės sklypą, giliai įkvėpė kalnų oro ir apsidairė aplinkui: Ekonomikos, technikos, politikų, spektaklių, ideologijų, pranašų ir kaimynų nesimatė nei kvapo. Aplink buvo tik vietiniai, nedidukai kalifornijos ąžuoliukai, irgi būdingi toms aukštumoms krūmynai, išdžiūvus žolė ir uolos. Po gilaus įkvėpimo, sekantis normalaus piliečio žingsnis, rodos, turėjo būt namo statymas, kanalizacijos tiesimas, gyvulių užsiveisimas, obelų sodinimas, poilsiavietės įkūrimas ar kitoks visuomenei ir individui naudingas užsiėmimas. Nes juk visiems aišku, kad laisvė neišvengiamai turi būt susijus su materialinės gerovės siekimu. Bet piliečio būta nušokusio nuo bėgių, kaip kad laikrašty vėliau buvo parašyta. Vienas iš tų tipų, visai nesuinteresuotų gamtos apvaldymu, progresu ir visuomenei naudinga veikla. Nežiūrint pakvaišimo, panašu kad buvo jis apmąstęs viską iš anksto ir veikė pagal planą. Pradžiai nusimetė drabužius ir pradėjo vaikštinėti po savo valdas kaip ką tik gimęs. Kadangi naktys kalnuos šaltos, vietinės faunos sąskaita, t.y. iš voverių ir zuikių kailiukų pasidarė sau apdarą. Mito jis ant laužo virtom gilėm, surinktom šaknim, krūmokšnių lapais ir dar galai žino kuo. Nepatvirtintais duomenim, t.y. jeigu žiūronai nemeluoja, kepė jis ir gyvačių kiaušinius. Paskui atėjo metas pamąstyti apie būstą. Buvo matyt girdėjęs apie kažkada čia gyvenusius indėnus. Gal net, prieš išsirengdamas, apsilankė vietiniam muziejuj, kur matė iš molio drėbtas jų pirkeles. Prasidėjo statybos. Vienu žodžiu elgėsi jis lyg būtų ką atradęs. Bet gyvenimas Julian nuo to nesustojo. Kaimynai, kurių nesimatė, matė viską. Viltys, kad savo valdose besiknaisiodamas atvykėlis ieško aukso pamažu nyko. Netgi buvo panašu, kad ruošias čia įsikurti ilgam. Jų šventa ramybė, saulėlydžiai ir savęs stebėjimas televizoriaus ekrane po sunkių dienos darbų prarado vertė, o viskis skonį. Per žiūronus neryškiai matomas nuogas žmogus ardė nustatytą tvarką labiau negu vanduo uolas šaltą kalnų naktį. O čia dar trijų paršiukų namelis kaimynystėje? Nereikėjo net jokių vaizdą priartinančių prietaisų, kad galėtum įsivaizduot Julian apylinkėse bekrentančias ir taip nukritusias nekilnojamo turto kainas. Be to, buvo neaišku kur jis tuštinas, nes jei šlapimo dvokas pradės baidyt turistus, tai kas tada pirks vietinių gyventojų iš medžio išdrožtas meškas ir vietinesnius vietinius, t.y.indėnus? Taip, užuodę ateitį, suinteresuoti asmenys parašė laiškelį apie aukso neieškojimą vietinei savivaldybei. Tie, paspjaudę rankove pasiblizgino batus, prisisegė pistoletus ir paseilėję pirštą atsivertė vietinių taisyklių ir kodų rinkinį. O ten juodu ant balto buvo parašyta apie kanalizaciją, civilizaciją ir namų statymo kodeksą. Grynas oras irgi buvo savivaldybės nuosavybė ir jokiu būdu negalėjo būt nesusipratėlių teršiamas. Taigi parašė ir registruotu paštu pasiuntė jam laiškelį, idant užtikrint nepertraukiamą komunikacijos grandinę. Laiškelis kalbėjo apie miesto nustatytą tvarką, paklusnumą beigi iracionalų geismą valdyti. Be to, kadangi savivaldybė labai gerai nusimanė apie poilsį, laisvadienius ir ankstyvą užsitarnautą pensiją, dosniai davė atvykėliui laiko reikalams sutvarkyti. Buvo paruošta dirva ilgalaikiam susirašinėjimui, teisėjų samdymui, nuomonių apsikeitimui ir simpoziumams apie šlapimą ir atšilimą. Tik didžiausias neišmanėlis galėjo nepastebėt suteiktos galimybės įprasmint žmogišką egzitenciją. Dėja, užuot neribotam laikui užkonservavęs statybas ir atsidėjęs atsakomųjų laiškų rašymui irgi kodų, taisyklų ir paklusnumo kontempliavimui, išsišokėlis kaip niekur nieko užbaigė molinę gryčią ir tyliai atšventė įkurtuves, t.y. įsistatė iš žagarų supintas duris. Be to, pasisiuvo naują kepurę: žiemos sezonas buvo ne už kalnų. Tokie, pusantro kilometro aukšty išretėjusiam deguony neregėti tempai, dar labiau sudrumstė kaimynų ramybę ir susiaurino pasirinkimo laisvę: o ką dabar daryt? Savivaldybė, nepagarbos giliai įskaudinta, ilgai nelaukus, t.y. atsargiai ir neeikvodama jėgų, atsiuntė priešpriešpaskutinį perspėjimą. Situacija grėsė pavirst nekontroliuojamu chaosu, aukso ieškojimu ir nepramatomom aplinkybėm. Be to aplink jau pradėjo šmirinėt visokių teisių gynėjai ir okupuotojai. Ir nors tai gerai atsiliepė vietinei ekonomikai, miestelio geram vardui ne. Taigi neužilgo, palikus ramybėj grėsmės nekeliančias ir saviraišką skatinančias vietinių muštynes, išsišokėlio valdose pasirodė policija. Žmogus, užsiėmęs ne pilietinę(t.y. aukso ieškotojo) bet jogos poziciją, taikiai sėdėjo ant lapų krūvos ir introspektyviai analizavo supantį pasaulį. Ąžuolo viršūnėj įsitaisęs vanagas įdėmiai stebėjo teritoriją. Aplink sutūpę kiškiai laukė meditacijos rezultatų. Rankas laikydami ant pistoletų dėklų,atsargiai statydami kojas, idant neįmint į auksą, ir uosdami galimą oro užteršimą, tvarkos prižiūrėtojai, niekam geriau neatėjus į galvą, t.y. kaip įpratę, pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Keistas žmogus pareiškė dokumentų ir mėsos atsisakęs tuo pačiu metu, t.y.prieš keletą mėnesių. Pakvietė svečius prisėst. Gyvo vegetaro akivaizdoj pirmą kart atsidūrę, policininkai sunerimo ir pradėjo smarkiai prakaituot. Geras susirūpinusio ir išsigandusio žmogaus kvapas, priimtinas visuomenei ir savivaldybei. Nieko blogo, išskyrus poziciją neužuodę, tvarkos saugotojai pareikalavo ano bent pasakyt savo vardą. Pilietis prisistatė esąs Vakarų Vėjas. Čia pareigūnams ir atsivėrė akys: Žmogus aiškai buvo apsirūkęs žole. Po kojom pasijuto pažįstami Julian uolynai: Jie visi taip sako, o paskui išsirengia ir lenda bučiuotis. Džiaugsmu nesitverdami, teisingumo saugotojai giliai įkvėpė galimai šlapimu užteršto oro ir, atsargiai statydami kojas, pakvietė kailiniuotą žmogų laiko mašinon su švyturėliais, idant tokiu būdu pasijustų tebesąs medžiaginės aplinkos dalimi ir visuomenės su tualetais nariu: būtinas ir neišvengiamas judesys norint užtikrinti visuotinį gėrį. Vėliau viskas ėjo kaip sviestu patepta: nevykėlis buvo dešifruotas, diagnozuotas kaip netikęs gyventi ekonominį gyvenimą ir neutralizuotas, t.y. gamta liko apsaugota. Nes mes jau gyvenam laisvam pasauly, kur visuotinė gerovė ir auksas ranka pasiekiama.

 

Aš esu kurs esu

 Už lango, nuo pat ankstyvo ryto, vyksta kolibrių, vietinių dar vadinamų humming birds, muštynės. Ir kas galėtų pagalvot, kad tokie maži ir nekaltai atrodantys Dievo sutvėrimai, tik prašvitus, griebtųsi prievartos konfliktams išspręsti. Atrodo per dienas siurbčiodamas nektarą turėtum būt maloniai apspangęs ir numot ranka(sparnu) į gyvenimo nesklandumus. Ypač sekmadienio rytą. Gal čia taip jiems dėl keleto vardų, identiteto krizė? Mūšis vyksta kaimyno Petro(vardas išverstas) medy, kurio pavadinimo nieks nežino. Negana to, kad nesileidžia identifikuojamas, medis dar ir žydi aštriai raudonais plaušais, traukte traukdamas tuos mažus paukščius nepaukščius ir keldamas jų tarpe nesantaiką, mojuodamas raudona spalva prieš jų snapus, žadina kraujo troškulį ir koridą. Taigi sekmadienio rytas lauke pilnas nesusipratimų ir netikrumo. Nieko kito ir nelaukiau. Visa laimė, kambario vidų jis pasiekia jau praradęs pusę energijos: keltis ar dar pagulėt nėra toks jau sunkus klausimas laisvą valią turinčiam. Dienotvarkė viduj išskydus, rėmo nelikę. Aš ne kolibris, pasidžiaugiu. Ranka paliečiu laptop‘ą. Tas šiltas kaip koks katinas. Girdis kaip tyliai stumdo šilumą jo ventiliatorius. Rodos tuoj pradęs murkt. Laptop‘o viduj karai, pornografija ir facebook. Jei atsiverstum, kaip mat pasijustum kaltas. Dėl karų irgi. Imu džiaugtis nesąmoningom akimirkom...per vėlu. Sekmadienio klastą supratau jau seniai: Ilsėkis, žinoma, jei manai turįs pakankamai tam laiko. Neria kilpą ant kaklo ir klausia ar neveržia. Nuodai pradeda veikt: Galėčiau tapti kažkuo, o vietoj To... To nežinot gali tik kolibriai. Sekmadienis nuodingesnis už medį be pavadinimo. Klastingas iki paskutinio lašo. Bet aš galiu pasirinkt. Palieku vieną ranką ant užversto laptop‘o ir vėl užsimerkiu. Pažiūrėjus pro langą atrodys kad esu vienas iš tų tvirtų žmonių, ramiai galinčių gulėt lovoj ir nesirūpint. Gulėt ir tiek. Aš stiprus, kartoju sau. Ir ramus. Darysiu ką norėsiu...stop, laiku pajuntu apgaulę. Pagrūmoju pirštu nematomoms jėgoms. Aš stiprus, pradedu iš naujo. Ir ramus. Nieko nedarysiu ir nesijausiu kaltas. Va dabar teisingai. Trys neiginiai šalia viens kito gali ramiai sugyvent, gal ir aš kaip nors... Vrrrum, pro šalį už lango pralekia apglušęs Dievo sutvėrimas. Iš kur jam žinot kas čia daros. Į kokią beviltišką padėtį esam padėti/numesti...nematomų jėgų, gal net paties Dievo. Užsimerkiu. Gal taip Būsiu mažiau matomas ir nekris į akis dvasinė ubagystė. Bet sekmadienio keliama graužatis dėl netapimo atranda kelią per tamsą ir nusijuokia man tiesiai į akis. Sulaikau kvėpavimą. Nes kaltės jausmas matyt pakliūva vidun ir per orą. Paskui kraujas išnešioja jį po visą organizmą. Nėr kito paaiškinimo. Iš kur tada jis atsiranda? Giliai giliai, kiekvienoj lastelėj, sąmonėj ir kvėpavimo organuos?

- Aš esu kurs esu, deguonies trūkumas verčia greit padaryt išvadas. Be to pats sau esu tai kartojęs daugelį kartų. Pats sau tinginys ir darbštuolis vienoj vietoj, viešai deklaruoju. Nestatau namų ir nevedu tautos. Ko jūs iš manęs norit? Klausimas sekmadieniui ir jį pasiuntusiems. Atsakymo kaip visad- jokio. Tik girdis neidentifikuotų jėgų prisukti ir paleisti kolibriai.

-Aš galiu ir nusišnypšt, ką darysit nebetekę terpės tarpt, iš paskutinių bandau išlaikyt orumą.

Vis labiau trūksta oro. Kraujas lekia per organizmą tik šiaip sau, iš įpratimo, be nuodų. Nepriklausomybė beveik ranka pasiekiama.

- Labai gražu, ironizuoju. Mušimai tęsis kol sutvirtės moralė? Neturit geresnių būdų žmogui parklupdyt? . ..

-Kas nustatė kad pasivartymas lovoj yra nusikaltimas, viską supaprastinęs, jeigu kartais turėčiau reikalą su mažiau išsivysčiusio intelekto būtybėm, klausiu prieš įkvėpdamas, nes įkvėpęs objektyviai mąstyt nebegalėsiu. Aplink tylu, kaip sekmadienio rytą. Pasiduodu ir priverstinai įkvepiu nuodų. Bet tegu nesijaučia pastatę mane į vietą. Ateis pirmadienis ir užkrioks žadintuvas. Tada šoksiu į kelnes be jokių identiteto ir pašaukimo krizių. Įsiliesiu į mašinų srautą, giliai įkvėpsiu išmetamų dujų ir parodysiu pirštą(flip the bird, atsiprašau kolibrių, nieko čia asmeniško), be eilės į greitkelį bandančiam prasmukt piliečiui:

- Fuck you, čia tau ne korida. Ir atsargiai, mintyse, išmetamoms dujoms sklindant po organizmą, tą patį parodysiu sekmadienį užsiundžiusioms ir bicepsus mano lastelėse bedemonstruojančioms neįvardintoms kosminėms jėgoms: aš esu kurs esu...

 

 

Politine Apžvalga 7

 

Ir vėl man rūpestis. Vis per tą progresą. Va tuoj nubraukiu trupinius nuo stalo ir pašnekėsim vyriškai...Lietuviai patys žudos, tai rodo išskirtinį ryžtingumą ir drasą, jeigu kam neaišku. Pažink save vadinasi. Amerikiečiai šaudo kitus: aiški auklėjimo spraga ir skystakiaušiškumas: dėl visko kalti tie kiti. Va patratinsiu į prekybos centrą nuėjęs ir palengvės. Terapija vadinasi. O kas žiūrės gyvenimui į akis aš jūsų klausiu? Ne taves klausiu...išneškit jį. Va ir arabai pradės kitus naikint vietoj to kad šauniai susisprogdintų. Dingsta gražios tradicijos. Jau nekalbant apie stilių. Ypač jeigu susisprogdina moteris. Tik timpt virvelę tarp kojų. Kur kas įspūdingiau nei apglušusiam ambasadoriui su plyta per makaulę. Nugalabint ambasadorių kiekvienas gali. Nugalėt save, va kur menas.

Žiūrėk, Irano prezidentas per televizorių Alibabai ir keturiasdešimt plėšikų New York’e kalba apie moralę. Nes jei esi priverstas tyliai gamintis bombikę, jautiesi nuskriaustas. Va kai jau rankose vartalioji veikiantį pavyzdį, tada pasakai visiems ką iš tikro galvoji. Tokia nauja strategija: Iš pradžių tu kankinys, paskui ant laužo degini netikėlius. Netikėtas posūkis…Lėk svajone…

…Mergaite, ar turit ko gaminto ant atviros ugnies? Rūkyti šonkauliukai tiks…Lietuviams vidinė drama yra svarbu. Poetų ir rudens tauta mes esam. Savivertė ir grybai yra mūsų stiprioji pusė. Amerikiečiai greičiau linkę sukelt viešoj vietoj dramą kitiems. Visuomenė turi pasijust kalta nepastebėjus ir neįvertinus. Štai, pavyzdžiui, šokikai nuo tiltų. Reikia kad kokios dvi mylios mašinų po apačia sustotų, t.y.būtinai iš ryto, kai į darbą visi. Prisistatytų šimtas psichologų…ir tu nuo Palangos tilto šokai gaudyt žuvytės? Gerai padarei. Padėk galvelę, dar nusnūsk…Paskui laikraščiai parašo kodėl norėjo šokti, bet nešoko. Jeigu jau tu užsidėjai išeigines kelnes ir penkis rožančius ant kaklo, tai privalai šokt. Nes tūkstančiai žmonių į darbą nenuvažiavo, policija su gaisrine ir greitąja atlėkė. Jausk atsakomybę. Bet kur tau. O lietuviai viską daro tyliai ir preciziškai. Tai rodo intencijų grynumą.

Žiūrėk, Izraelio premjeras kaip gražiai piešti bemokąs. Iškart pasidaro aišku: anksčiau mest bombą yra pigiau negu vėliau. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad branduolinis karas sugrąžintų žmonių gyvenimuosna tikslą, viltį ir pasirinkimo laisvę. Nes gi dabar kas belikę: Maxima, Wallmart ir gerbūvis. Jeigu rimti vyrai rimtai ruošias susinaikint, tas turėtų įkvėpt likusius kandidatus į susinaikinimą. Tai, netgi sakyčiau, tikra prabanga, jeigu gali rinktis: pats nušoki nuo tilto ar tave pastumia prezidentai su premjerais. Vadinas einama teisingu keliu. Gaila žinoma, kad nieks nepastebi mūsų tautiečių kuklaus indėlio progreso labui. Mergaite, dar po vieną, už rimtus vyrus ir kad kelias į progresą nedulkėtų.

Nuotrauka: autorius sapnuoja kad miega

  Sapnuoju praeitą naktį, vaziuojam mes su Zuoku, tamsu kaip tanke, aš jam ir sakau:

-Man rods Lietuvoj piliečių teisės yra mindžiojamos. Jis man sako:

-Važiuojam pažiūrėsim. Nulekiam Gedimino prospektu prie Katedros aikštės, akurat. Vien tik pareigos. Aplink mindžikuoja ir rankom skėsčioja susirūpinę piliečiai. Kai kurie, iš įtampos, myžčioja ant varpinės.Tada aš užlipu ant tanko...aš ir nežinojau iš pradžių kad tankas, paskui tik aišku pasidarė, kitą kartą kelk ranką jeigu nori ką paklaust užuot pertraukinėjęs...tai ir sakau: Ant tanko vietos nedaug, nes ten jau stovi tauta. Apačioj, kaip visad, turintys aukščiausius pasitikėjimo reitingus: seimas, gaisrininkai ir dvasininkija. Iškėlę rankas į dangų. Man pasidaro taip visų trijų gaila: Ir vėl, galvoju, jie ant žemiausio laiptelio, skriaudžiami ir niekinami ir nieks jų nesupranta. Dangaus keršto šaukianti situacija.

-Taip toliau tęstis negali, konkrečiai sakau tautai. Metas seimą ir dvasiškiją nuo pareigų atleist. Tegul atsikvepia ir pasidžiaugia savo darbo vaisiais. O tai jie vis užsiėmę ir kiti turi džiaugtis. Kur buvęs kur nebuvęs pasirodo N. Norvilas N.su badmintono raketėm. Bus negerai, galvoju. Ir ištikro:

-Leiskit jiems žaist, sako burnos nepravėręs. Grybauskaitė su Zuoku pastumia į šalį šaškes.

-Gerai, galvoju. Drąsus vyriškis, galvoju. Tik kam taip tiesmukiškai, galvoju. Būtinai dabar išduot visas paslaptis. Dar betrūksta kad pasakytų mūsų alubario pavadinimą. Pabandau įsivaizduot Kubilių su dvasiškiais prie savo staliuko. Gražiškių klebonas net su savo ginklų kolekcija. Pasidaro lengviau. Saviškiai. Įtampa atlėgsta.

-Matas, sakau. Zuokas sukrykščia, matyt iš džiaugsmo ir šoka nuo tanko į minią nuskriaustųjų ieškot kandidatų į prezidentus. Po akimirkos matau jį, jau nuogą ir be pinigų, draugiškai besišnekučiuojantį su policija apie neklystamumą ir neatsiskaitomybę. Štai kur šuolis į dar nematytą erdvę, praregiu. Spontaniškas ir be jokių apskaičiavimų. Kaip ką tik gimęs, grįžo į nekaltumo būseną. Išskyrus, aišku, gimtąją nuodėmę. Pradedu rengtis ir aš, bet tie iš apačios man rodo ženklus, mol tu šok taip, nieko tokio, bus gerai ir su drabužiais. Ir piniginės neužmiršk. Nespėju sumosuot rankom, kaip pasirodo Dievas ...kaip buvo apsirengęs? Dar durniau gali paklaust?!... Kaip bažnyčioj, su tokiu baltu chalatu ir kryželiu ant kaklo. Aišku kad Dievas katalikas, kaip kitaip...Dievas ir sako:

-Ar kvietėt? Dvasiškiai su seimūnais irgi gaisrininkais kažko susimėto, pasikąso sėdimąsias ir atrodo akivaizdžiai nustebę.

-Užmokėta, sako Dievas, nesulaukęs atsakymo ir pradeda atvirą išganymo sesiją. Iš pradžių išgano varguolius, t.y. tuos, kur ant žemiausio laiptelio, t.y. seimūnus su gaisrininkais ir dvasiškija. Kaip išgano? Pats tu stebūklinga lazdelė. ..eik burnos išsiplaut...Aš irgi vis galvodavau. O pasirodo visai paprastai. Pabučiuoja kiekvieną ir tie atvirsta į žmones ir baigias jų vargai ir dejonės. Tada stovi jie kaip pabučiuoti, paskui atsikvoši ir suvokia padėties beviltiškumą: žemiau jau nebėr kur. Todėl nusprendžia iki dvyliktos niekam nesirodyt. Juk buvo atveju kai ...Paskui ateina laikas rinkt Prezidentą ir Dievas žvalgos aplink ką čia tokį patepus, pažiūri į mane... Atsibudau išprakaitavęs, čiupt, piniginė vietoj. Ačiu Dievui. Alaus visiems. Už Prezidento sveikatą.

 

Politinė apžvalga 5 (su moraliniais nukrypimais)

Astravo vardas žinomas nuo 1468 metų. Būtent tada Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. Taip laikrašty parašyta. O jeigu spauda sako, vadinas teisybė.Mergaite, šiandien alus kažkoks išdūkęs. Kokiais metais darytas? Tai ir sakau: nei ta bažnyčia ką blogo daro nei ką. Ar būtinai jau ją dabar reikia griaut ir statyt atominę elektrinę? Juk gali paskui atsitikt kaip nuo vilko ant meškos. Tos baimės, tie nepasitikėjimai šiais laikais gali žmogų išvaryt iš proto. O juk ir viena ir kita nori skleist aplink šviesą ir šilumą. Ar1468 ar 2014, viskas tik dėl žmonijos gerovės. Atominė ir bažnyčia, spauda ir politika. Bet čia ir visa intriga. Kai nei iš šio nei iš to, bac ir visuomenė pakeičia nuomonę. Iš tiesų sakau jums: Moralinės įgriuvos atsiranda staigiai. Nebūna nebūna, o paskui staigiai tik šast ir yra. Kaip smegduobė Vilniuj. Čia rimtas pokalbis šiąnakt bus. Mergaite dar po tris to paties šviežumo. Kad išvengt įgriuvų. Iš tiesų sakau jums: Jeigu tau šviečia antgamtinė šviesa, kaip tu nei iš šio nei iš to gali pareikšt; Ne, dabar man tamsią naktį kelią nušvies atomai. Fenomenas. Štai kas čia yra. Kas ta moralė? Tu ką, bėgdavai iš tikybos? Mūsų rankos ilgos. Kai žmogus nori ir negali tuo pačiu metu. Bedieviai tą pavadintų visuomenės sąmonės lūžiais. T.y. nori, gali, darai. Nesąmonė. Nori negali yra žymiai rimtesnis ir stabilesnis pagrindas po kojom. Nes tu tada nepuoli ieškot išeičių atominėse elektrinėse. Ne ne... Leiskit man užgert šitą teiginį...Nepuoli griaut nuo 1468 seniai nusistovėjusios, iš amžių glūdumų...Kas sukelia netikėtas moralines smegduobes? Aiškinu: Netikėti sprogimai saulėje. Toms saulės bangoms mus pasiekt prireikia šimtmečių, bet tik akimirkų sugriaut moralei. Taip antgamtinę šviesą pakeičia saulės šviesa. Pamatysit. Prieis prie to, kad net pradės naudot saulės energiją vietoj atominės. Bet tas dar toli, reikia naujo lūžio. Neduok Dieve tie lūžiai. Va nebebus Astrave bažnyčios, pamatysit kas bus. Pasaulio pabaiga ateis, bus jums atominė energija kai kepsit pragare. Nebėr daugiau už ką gert. Nebent už Lukašenkos lemputę ir akių prasikrapštymą..

 

 

 

.

 

 

 

 

Tai va dabar jau prasidės. Nes jeigu vienu metu atranda Šv. Jono Krikštytojo ausį Bulgarijoj ir Adidas išleidžia sportbačius su vergų grandinėm, gero nesitikėk. Ir Mikalda sakė, vėliau ir Majai sakė, ir Jurga Ivanauskaitė pasirodžius prie savo paminklo sakė: Bus blogas grybų derlius šiemet. Dar po vieną už grybus. Nes jeigu vis dar sakysi kaip grybai po lietaus, o jų, grybų po lietaus, nebus, gyvenimas, praradęs ideologinį pagrindą, pereis į postmodernizmą su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Visų pirma susilpnės valstybės pamatai. Nuo paskirų individų. Va pažiūrėk į tą: po trijų bokalų vyro ir moters santuokoj gyvenantis žmogus turi pajusti potraukį filosofijai , o ne važiuot į Rygą. Vertybių susilpnėjimas akivaizdus. Antra- smuks moralė. Žiū Europarlamentaras Uspakichas tebepjauna grybą apie neliečiamybę. O kur plaukai dingo, jeigu nieks tavęs neliečia, prašom man pasakyti. Aha, nežinai ką sakyt. Jeigu valstybė pastatyta ant tvirtų ideologinių pamatų, tautą vakare iš ganyklos suvarei į tvartelį, duris balkiu užrėmei ir gali ramiai miegoti. Nei plaukas nuo galvos nenukris. Šiais laikais tauta tave už plaukų ir į teismą. Aiškiai postmodernizmas. Nee...už postmodernizmą negersiu, susuks nelaboji. Plaukai gali kristi ir nuo atominės elektrinės. Dar nesuprojektuota? Baik tu zyst. Vistiek gali kristi. Kaip tik dėl to. Va už seimą tai aš mielai. Nes iš pradžių reikia išrinkt seimūnus, paskui jie turi tartis su japonų kompanija, kur daro kasetinius magnetofonus ir atomines elektrines. Paskui perrinkt seimūnus. Paskui jie turi iš naujo susitart. Žinot kiek energijos Lietuvos labui seimo nariai atiduoda? Atominė atominėm, bet va seimūnai-jėga. Kad taip tą energiją parduot lenkams. Arba iškeist į ką nors. Arba tyliai naktį per tvorą... Grybauji, sakot man? Aš tuoj jums įrodysiu. Mergaite, mums dar po vieną, o tam individualų kibirą, taškos aplinkui. Jeigu statysi atominę ant objektyvios tiesos, o tų šiandien Gariūnuos iš po skverno dar gali gaut, iš Lenkijos su rožančiais atveža, pamatai neatlaikys ir aušinimo čainikai perkais. Jeigu statysi ant ideologijos, bus kaip valdovų rūmai. Vardinu privalumus: statybos niekad nereiks baigt. Žmonėms galim bus sekt pasakas, energiją gamins atsakingi asmenys per televizorių ir ES siųsdama pinigus nugriovimui. Atkreipkit dėmesį į pastatą šalia rūmų. Nežinai kas tas yr? Ir per Velykas užkąst reikia. Galvojat jiems lengva kaip voverei rate. Priklaupi-atsistoji-vėl savo darai. Užtat kiek energijos. Tai ir sakau: Seimūnai juda, visuomenė praranda amą, televizoriai šneka, ES pinigai pro šalį plaukia. Energija. Ką aš žinau kada ir  kur pinigai nusės. Sako intelektualinių posūkių šiais laikais nebėr. Drįstu prieštarauti. Jeigu pamatytum kokius posūkius tie pinigai daro, šauktum kaip tie žmonės pasišiaušusiais plaukais į sūpynes įsodinti ir nufilmuoti. Tik įsivaizduokit purslus, besitaškančius ant sienų, tik paklausykit kaip tirta ideologiniai pamatai nuo pinigų srovės,... Ei tu, turėk sąžinės, nors laukan išeitum. Mergaite, ar turit grybų patiekalų. Neturit? Jau prasidėjo. Aš savo teisių neleisiu pažeidinėt. Grreit dar po vieną o po to skųstiss Suvienytoms Nacijoms ir Prezidentei. Užžž grybbbų karą ir Tyyytuvėnų Piligrrrimų Centrą.

Politine Apžvalga 2

Sakiau toli neikit. Va, radau išeinamojoj laikraštį, sako jau reiks pradėt gert vandenį iš šikutkės netolimoj ateity. Mikrofiltracija,( reverse osmosis)grįžtamoji osmozė, ultravioletinė šviesa, paskui į rezervuarą kur susimaišys su lietum, paskui į geriamo vandens perdirbimo fabrikėlį...Iš  to matyt paskui darys ir alų...Chm. Turėčiau būt atviras naujom patirtim ir...teks kiekvieną bokalą geriau apžiūrėt prieš šviesą. Bet kai geriau pagalvoji: Klausinėja buvusių respublikonų kandidatų į prezidentus, ar jie dabar jau myli Romney. Gingrich, atsimenu, buvo pagatavas Romney išromyt dėl tų sugriautų kompanijų: nusipirkai, pasiskolinai daug pinigų nusipirktos kompanijos vardu, pinigus atidavei savo kompanijai, nusipirkta kompanija subankrutavo. Tada taip sakė. Būtasis dažninis. O dabar Gingrich visiems sako jūs mane ne taip supratot. Ko čia nesuprast:  grįžtamoji osmozė. Gingrich kad šypsos, kad šypsos. Matyt iš džiaugsmo arba nuo violetinės šviesos, arba gal jau paskyrė kokiu viršininku tam perdirbimo fabrikėly.  Toks jau mokės susitvarkyt, išgersi ir dar paprašysi. Stringa gerklėj ta sausa kiaulės koja, mergaite, alaus, bet kad per jį kiaurai matytųsi. O va žiūrėk, žiūrėk McCain sako kad sunkūs buvo laikai, kai Romney tas kompanijas griovė, žmonės ir taip būtų darbus praradę, ko norėt, kapitalizmas vadinasi. Čia tai aš sutinku. Jeigu visą laiką tik seksis, prasidės velniava ir socializmas. Nors socializmas USA jau ir taip prasidėjęs: 40 milijonų Amerikos moterų sumažėjęs seksualinis potraukis. SSSR tai vadindavo penkmetį pirma laiko. Pilieti, prašau patraukt nuo laikraščio ką turit uždėjęs, kad visi matytų.  Laikraštį matytų. Nebeduokit jam daugiau alaus. Sveika grynakraujė kapitalistė užuot skundūsis imtų reikalą į savo rankas, o ne dėtų skelbimą į laikraštį. Tik socialistėms paduok pietus už dyką, o mokesčių mokėtojai matyt  turi sureguliuot potraukį.  Ar dar reikia kokių įrodymų. O štai visai kitoks atvejis, rodos jokių įrodymų, bet: Nieks nesako kad vyriausybė nėra kalta, ir nieks nesako kad ginkluoti sukilėliai nėra kalti. Va čia tai uždeganti kalba. Mergaite, man dar alaus, kad ir su tirščiais. Norėčiau jį neakivaizdžiai išgert su tovarišč Lavrov, kuris taip gražiai pasakė apie nepasakymus.  Jis dabar užsiėmęs, sako kalbas apie Siriją ir bando nustatyt kas kaltas dėl vaikų žudynių. Įrodymų  jokių, bet drąsus diplomatas ryžtas kalbėt ir pasakyt visą tiesą Ir štai jums  įrodymas kaip ant delno: Pasaulis susirūpinęs-reikalai sutvarkyti, galima plautis rankas ir eit miegot.

 Ir ką tu pasakysi: su tirščiais žmogus įgauni moralinės stiprybės. Kas vis skleidė gandus, kad pasauliečiai Katalikų Bažnyčioj neturi balso? Bjaurus šmeižtas. Va pavyzdžiui signor Gabriele, kur sėdi Vatikano kalėjime. Dirba Popiežiaus liokajum (butler). Kodėl kalėjime? Vajezau, ko jūs viską norit žinot. Gerkit, linksminkitės, pirmadienio vakaras juk. Pasaulietis buvo ir Vatikano Banko valdytojas, kurį tik ką atleido. Žmogus irgi balsingas. Štai pavyzdžiui jeigu suburti Vatikano pasauliečių chorą, pavadinti Vatileaks ir paleisti koncertuoti po pasaulį. Štai jums ir bebalsiai pasauliečiai.  Iškart nutiltų šmeižikai ir paskalų laidytojai. Bažnyčios reitingai pakiltų: Kas galėtų atsilaikyt prieš Vatikano kalėjime sėdėjusį ir solo partiją atliekantį tenorą. Mergaite, mums tirščių be alaus...